Noras didinti pensijas auga, bet ekonomistas įspėja apie pavojų

Premjeras Saulius Skvernelis kartu su prezidentu Gitanu Nausėda žada Lietuvoje griauti „gyvulių ūkį”. Tad G. Nausėdos pasiūlytą planą iš papildomų ir pakeltų mokesčių surinkti 100 milijonų eurų pensijoms vyriausybė žada įvykdyti. Nors kokie mokesčiai konkrečiai bus keičiami, dar neatskleidžiama, premjeras S. Skvernelis jau užsimena, kad žadėtas neapmokestinamų pajamų didinimas lėtės, kitaip tariant, mokesčiai viduriniajai klasei ir mažiausiai uždirbantiems mažės lėčiau nei anksčiau žadėjo S. Skvernelio vyriausybė.

Dar prieš kelias savaites naujajame biudžete pasiūlęs surasti papildomų 100 milijonų eurų pensininkams ir neįgaliesiems, prezidentas G. Nausėda sulaukė finansų ministro kritikos. Vilius Šapoka tuomet kalbėjo, esą šalies vadovui metas nusiimti rožinius akinius ir nekelti valstybei lūkesčių, kurių ji negalės pakelti. Visgi G. Nausėda nuo savo valstybės gerovės vizijos nesitraukia ir į Daukanto aikštę buvo pakvietęs ne tik tą patį V. Šapoką, bet ir visą ministrų kabinetą su S. Skverneliu priešakyje.

Premjeras S. Skvernelis prabilo, kad buvo rasti kompromisai visais ekonominiais klausimais. Tiesa, kur papildomų 100 milijonų eurų bus ieškoma ir į kuriuos G. Nausėdos pasiūlymus kelti mokesčius bus atsižvelgta, S. Skvernelis kalba gana miglotai. Tačiau jau sako, kad neapmokestinamas pajamų dydis kitąmet galėtų būti didinamas mažiau nei buvo planuota.

Kitaip tariant, pensininkams daugiau pinigų būtų skiriama vidurinės klasės ir mažiausiai uždirbančiųjų sąskaita. Pensijos kitais metai maždaug 8 procentais kilti turėtų savaimę dėl prieš porą metų priimtų sprendimų jas indeksuoti ir susieti su dabar smarkiai augančiais dirbančiųjų atlyginimais. Šalies vadovai užsiminė ir apie mokesčių suvienodinimą visiems gaunantiems tokias pat pajamas, nepaisant pajamų šaltinio ar veiklos būdo.

„Kai kurie sprendimai bus jau šių metų įstatymų projektuose. Kai kurie, kurie turės fiskalinę reikšmę perspektyvoje jie bus įgyvendinami palaipsniui arba vėliau. Nuosekliai Vyriausybė tą ir darė kalbant apie vadinamą gyvulių ūkio mažinimą. Tikrai priiminėjame sprendimus, kad mokesčiai būtų suvienodinti ir nepriklausytų nuo veiklos rūšies, bet pajamų“, – sakė premjeras S. Skvernelis.

REKLAMA

Po susitikimo toną kiek švelnina ir ministras V. Šapoka, tiesa kokių naujų mokesčių galima tikėtis neatskleidžia ir jis. V. Šapoka neprieštarauja, kad reikėtų tobulinti pensijų indeksavimą, kad vidutinė pensija augtų sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Visgi finansų ministerijos vadovas primena, kad smagiai pastaraisiais metais įsisukęs Lietuvos ūkio augimas kitąmet lėtės, neatmetama ir ekonominės krizės rizika. Tiesa, V. Šapoka visą susitikimą apibūdino diplomatiškai.

„Turėsime susitarti dėl tų prioritetinių sričių, dėl pagrindinių poreikių, kuriuos galėsime įgyvendinti, ir kurie patys naudingiausi Lietuvai būtent šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomikoje telkiasi tiršti debesys“, – mano ministras V. Šapoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nuolankesnis. Jis pritaria, jog pažadėtą NPD augimą kitąmet reikia lėtinti.

„Kiek lėtinti, tai yra vis dar derinimosi procese, tačiau faktas, kad dirbantieji skursta mažiau nei pensininkai. Tai mes turime žinoti“, – sakė ministras L. Kukuraitis.

Pats prezidentas susitikimą su ministrų kabinetu vadina džiuginančiu – esą Lietuvoje gimsta naujoviška politikos kultūra. Šalies vadovas tiki, jog šių priešrinkiminių metų nurašyti nereikės – esą bus apsieita be populizmo ir nereikalingo išlaidavimo norint įtikti rinkėjams.

„Vizija į gerovės valstybės įgyvendinimą yra gana panaši. Galbūt skiriasi kai kur taktikos elementai, bet tiek aš, tiek premjeras sutinkame, kad reikia atkreipti dėmesį į skurdžiausiai gyvenančias visuomenės grupes“, – teigia prezidentas G. Nausėda.

Apie rizikas priešrinkiminiais metais kalba ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis siūlo prisiminti 2008 metus, kuomet prieš pat ekonominę krizę buvo svariai didinamos pensijos, kurias tuoj pat reikėjo ir sumažinti.

Ir nors kitais metais pasaulinio ekonominio smūgio specialistas ir neprognozuoja, politikams siūlo pasirinkti labai aiškius prioritetus, kuriems finansuoti išties būtų reikalingi nauji ar didesni mokesčiai.

REKLAMA

„Ypatingai pavojingas žingsnis būtų mokesčių reformos stabdymas, aš kalbu apie sprendimą nedidinti neapmokestinamo pajamų dydžio, nes būtent jo didinimas, didina mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas. Skatina juos aktyviau įsilieti į darbo rinką, mažina emigraciją“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Na, o apžvalgininkas Virgis Valentinavičius pamažu sutampančią prezidento ir Vyriausybės gerovės valstybės viziją vadina politiniu teatru. Esą visi šie kompromisai – tai tiesiog reklama valdantiesiems prieš kitų metų rinkimus.

Diskusijos dėl naujojo biudžeto lapkričio mėnesį jau persikels ir į Seimą.


Rašyti komentarą...
V
Vida
2019-09-20 10:47:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šapoka aplankyk pencininkus , su jais pakalbek , pažiūrėk kaip jie gyvena atidavę savo sveikatą sunkiai bedirbdami .
Atsakyti
-2

b
besmegenis
2019-09-20 11:28:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ubagų ir nesąmonių valstybė yra Lietuva.
Atsakyti
-2

p
pencininke
2019-09-20 12:27:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai sau kelia atlyginimus jokio pavojau nera , pencininkams po kelius eurus pakelia , tai didelis smūgis Lietuvai .
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų