Apie tai, kas vyksta, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku.
Kodėl pastaruoju metu rusai suaktyvėję skirtingų šalių oro erdvėse?
Kol kas neturime aiškaus paaiškinimo, tačiau fiksuojame, kad simetrinių grėsmių intensyvumas yra padidėjęs. Nors dar anksti tai vadinti nauja išpuolių banga, orientuota į transporto infrastruktūrą, palyginti su šių metų pirmuoju pusmečiu, suintensyvėjimas akivaizdus. Šiuo metu pagrindinis taikinys – būtent transporto infrastruktūra.
Bepiločiai fiksuoti virš oro pajėgų bazės Danijoje, kur laikomi F-16 ir F-35 naikintuvai. Kas vyksta? Kaip tai galima įvardyti?
Didžiausią susirūpinimą Danijos vyriausybei kelia Kopenhagos oro uostas – vienas didžiausių transporto mazgų Šiaurės Europoje. Susisiekimas su Danija – itin intensyvus, todėl bet koks trikdis daro reikšmingą poveikį.
Tačiau tai tik viena dalis. Matėme incidentų ir Berlyno bei Briuselio oro uostuose – kibernetinės atakos paveikė registracijos sistemas, keleiviai negalėjo sklandžiai užsiregistruoti skrydžiams. Tai taip pat galima vertinti kaip sisteminį trikdymą.
Incidentų būta ir geležinkelio infrastruktūroje Vokietijoje. Visi šie atvejai susiję – tai aiškiai rodo, kad pagrindinis taikinys yra transporto infrastruktūra. Vis dėlto kol kas šių incidentų nesiejame su karinėmis praktikomis ar hibridinėmis grėsmėmis.
Kiek tai gali išsiplėsti ir į ką gali pavirsti?
Svarbiausias uždavinys – nustatyti, kas slypi už šių veiksmų.
Intensyviai dirba Danijos, Norvegijos ir Vokietijos tarnybos. Turime informacijos, kad viena iš sistemų buvo valdoma žmogaus – vienas dronas buvo numuštas ir šiuo metu tiriamas.
Laiko klausimas, kada išsiaiškinsime, kas atsakingas. Jei paaiškės, kad už to stovi Rusija, reakcija bus griežta. Tačiau per anksti suteikti neužtarnautų „kreditų“ Rusijos tarnyboms.
Ar galime daryti prielaidą, kad už viso to stovi vienas žmogus?
Budrumas yra padidėjęs. Incidentus fiksuojame ir sisteminame pagal lokaciją.
Jeigu neturėtume tokio lygio budrumo, apie daugelį incidentų net nežinotume. Pavyzdžiui, per pastarąsias kelias savaites Vilniaus oro uostas buvo keletą kartų trumpam sustabdytas – pakilimų ir maršrutų tvarka buvo sutrikdyta keliolikai minučių. Poveikis, nors ir trumpalaikis, vis dėlto buvo.
Kaip vyksta veiklos sustabdymas oro uostuose?
Civilinė aviacija niekada nedaro kompromisų su saugumu. Jei gaunamas pranešimas – reaguoja policija, pradedamas tyrimas. Kai kurie stabdymai įvyko gavus informaciją iš visuomenės – mūsų bendruomenė labai budri, tai svarbu.
Kokia galima reakcija į trikdžius oro erdvėse?
Reakcija priklausys nuo to, kada ir kas bus išsiaiškinta. Geriausia prevencija – atsakomybės užtikrinimas. Negalime blefuoti – reikia tiksliai nustatyti vykdytojus ir užsakovus. Tik tuomet galėsime kalbėti apie adekvačias reakcijas ir atsaką.
Kada galima tikėtis reakcijos?
Lietuvoje jau turėjome keturis sabotažo ir diversijos atvejus. Juos gana greitai išaiškinome, šiuo metu vyksta teisminiai procesai. Bausmės neišvengiamumas – viena geriausių prevencijos formų.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
