3 vaikus auginanti Agnė sako, kad, jei reikėtų spėti, tai vienam vaikui per mėnesį jos šeima išleidžia apie 750 eurų. Be to, prisideda ir netiesioginės išlaidos. Moteris sako, kad reikia įvertinti ir papildomus vaikų poreikius, įsigyjant būstą, transportą ar planuojant atostogas.
„Mašinos – turime dvi, gyvenam kaime, tai nėra tiesioginės vaikų išlaidos. Bet jeigu neturėtume vaikų, tai nei gyventume kaime, nei vairuotume dvi mašinas“, – teigia Agnė.
Ji priduria, kad daugiausiai kainuoja šeimos pasirinkimas vesti vaikus į privatų darželį. Visgi, teigti, kad jaunoms šeimoms Lietuvoje yra sunku, Agnė nesutinka, o daugiausiai šeimos padėtį būtent ir nulemia esamos aplinkybės ir pasirinkimai.
„Labai daug priklauso nuo šeimos turimo socialinio rato, pagalbos, bendruomenės tinklo. Pavyzdžiui, ar sukasi vaikų priežiūroje tik branduolinė šeima, ar yra daugiau įsitraukusių – tai visą šeimos ekonomiką stipriai veikia. Ir visi netiesioginiai finansiniai klausimai – kiek kainuoja vaiko auginimas ta prasme, kad rinkdamasis auginti vaiką, paraleliai ko nors nesirenki.
Neimi papildomo projekto, nestoji mokytis kitos studijų pakopos kuriam nors laikui ir sustabdai buvimą darbo rinkoje apskritai. Šitie skaičiai nesimato šeimos pajamų-išlaidų exceliuke (programa „Excel“ – aut. past.), bet yra svarbūs“, – dalinasi Agnė.
Sumos gali siekti šimtais tūkstančių
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pritaria, kad vaiko auginimui skiriami finansai labai priklauso nuo pačios šeimos situacijos ir sprendimų. Štai, pavyzdžiui, jei tėvai pasirenka vesti savo atžalą į privačią ugdymo įstaigą, iki tol, kol vaikas pabaigia mokyklą, tėvams tai gali atsieiti ir apie 150 tūkst. eurų.
„Labai apibendrintai galima sakyti, kad užauginti vaiką iki savarankiško gyvenimo gali kainuoti ir 50, ir 100, ir 200 tūkstančių eurų“, – sako J. Cvilikienė.
Tuo tarpu, „SEB“ banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pasakoja, kad 2022 metais banko atlikto tyrimo metu, 40 proc. apklaustųjų tėvų nurodė, kad išlaikyti vaiką iki 18 metų per metus gali kainuoti nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Dar 13 proc. tėvų nurodė, kad ši suma viršija ir 5 tūkst. eurų. O iš viso, suma taip pat gali siekti virš 100 tūkst. eurų.
„Jei šeimoje auga ne vienas, o du ir daugiau vaikų, išlaidos bus dar didesnės. Tiesa, dauginti kartais nereikėtų, nes užauginti antrą ar trečią vaiką tėvams įprastai atsieina mažiau negu pirmąjį“, – komentuoja „SEB“ banko atstovė.
Daugiausiai kainuoja ugdymas
„Swedbank“ finansų instituto vadovė teigia, kad pirmas sudėtingas etapas, auginant vaikus, prasideda vos tik gimus vaikui. Kadangi vienam iš tėvų reikia likti su atžala, o dėl to, dažnu atveju, dar netenkama ir dalies pajamų. Brangiai atsieina ir auklių ar privačių darželių paslaugos, jei nepavyksta gauti vietos valdiškame darželyje.
„Antras finansiškai sudėtingas etapas – vaiko išleidimas į studijas. Užtrunka laiko, kol jis tampa savarankiškas, tad keli pirmi studijų, profesijos įgijimo metai gali būti finansiškai įtempti tėvams. Nemenku iššūkiu gali tapti ilgos vasaros atostogos, kuomet daliai tėvų tenka mokėti už stovyklas, kurių kainos pastaruoju metu auga tikrai įspūdingai“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Dar 2020 metais darytame „Swedbank“ tyrime, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek kainuoja užauginti vaiką, teigta, kad ketveri studijų metai Vilniuje gali kainuoti nuo 10 tūkst. iki 14 tūkst. eurų. O jei mokama ir už patį mokslą, papildomai gali tekti atsidėti dar po 1,5-3,5 tūkst. eurų per metus.
S. Strockytė-Varnė antrina, kad didžiausią dalį išlaidų sudaro išsilavinimas ir ugdymas. Svariai prisideda ir lankomi užsiėmimai ir būreliai. Moteris sako, kad „SEB“ banko tyrimo metu, pusė apklaustų tėvų teigė, kad jų vaikai lanko bent vieną būrelį, ketvirtadalis – kad du, o 7 proc. apklaustųjų teigė, kad jų atžalos eina į tris būrelius. Penktadalis tėvų to sau leisti negali.
„Nors edukacijai taupyti nereikėtų, nes ji yra viena svarbiausių sričių, į kurią verta investuoti, galvojant apie vaiko ateitį, būrelius, ypač mokamus, pravartu parinkti atsakingai – kad jie ne tik nesukeltų finansinės naštos, bet ir iš tiesų būtų susiję su vaiko gebėjimais, kuriuos norite ugdyti ir kurie pravers ateityje“, – pasakoja S. Strockytė-Varnė.
„Swedbank“ atstovė J. Cvilikienė priduria, kad sudėtingiausia finansiškai yra tuomet, jei vaiku reikia rūpintis tik vienam iš tėvų. Kadangi laviruojant tarp vaikų priežiūros ir darbo, sunku sukaupti finansinį rezervą. Be to, visuomet yra rizika, kad netekus darbo, nebeliks ir pajamų.
Didžiausia klaida – perteklinis vartojimas
S. Strockytė-Varnė tvirtina, kad, remiantis oficialia statistika, lyginant, su praeitų metų kovu, išaugo ir vaikų auginimui reikalingos išlaidos. Pavyzdžiui, maistas mokyklose brango 10,2 proc., kanceliarinės prekės – 1,5 proc., poilsio ir kultūros paslaugos, būreliai 3,8 proc., o avalynė 1,9 proc. Tiesa, asmeninių finansų ekspertė pastebi, kad rūbų kainos atpigo 1,2 proc.
Nepaisant to, pasak J. Cvilikienės, lyginant su keliais pastaraisiais metais, situacija, auginant vaikus išlieka panaši. Kadangi nors ir brango popamokinės veiklos, maitinimo paslaugos ar rūbai, tačiau taip pat išaugo ir atlyginimai bei gaunami vaiko pinigai.
„Swedbank“ finansų instituto vadovės teigimu, kartais tėvai, norėdami duoti savo vaikams viską, paprasčiausiai persistengia.
„Išmaniausi elektroniniai prietaisai, geriausios ugdymo galimybės, krūva užklasinių veiklų. Stebiu atvirkštinę tendenciją paties jaunimo tarpe – jie vis dažniau renkasi tvarios atsakingos mados ženklus, mėgsta kursti savitą stilių rinkdamiesi dėvėtus rūbus, neskuba laikytis teisių ir sėsti į automobilius vos sulaukę pilnametystės“, – sako J. Cvilikienė.
„Tad atsiminkime – kad perteklinis vartojimas, siekis pasirodyti geresniems, nei kaimynai yra tiesiog nebemadingas. Ir tuomet visiems pavyks atsipalaiduoti bei tiesiog džiaugtis buvimu kartu, atostogas praleidžiant prie nuostabių Lietuvos ežerų, o ne ten, iš kur nuotraukomis dalinasi mano socialinių tinklų burbulas“, – prideda ji.
„SEB“ banko atstovė S. Strockytė-Varnė taip pat pabrėžia, kad tėvams reikėtų vengti perteklinio vartojimo. Tad kartais reikėtų pagalvoti ar vaikams tikrai reikia pačių naujausių rūbų ar kas dieną pirkti maistą mokykloje, kai jį galima pagaminti ir atsinešti iš namų.
„Rūbai yra viena tų kategorijų, kuriai dažnai dar išleidžiame daugiau nei reikėtų. Tuo tarpu išmetamas rūbų skaičius į tekstilės konteinerius vien Vilniaus mieste siekia apie 1800 tonų“, – sako „SEB“ banko atstovė.
Ji priduria, kad, atsisakę nereikalingų išlaidų, tėvai gali sutaupyti nemažas sumas, kurias vėliau gali perinvestuoti į atžalų ugdymą. S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad tėvai tikrai neturėtų tenkinti visų savo vaikų pageidavimų.
„Daug svarbiau yra parodyti vaikams dėmesį, paaiškinti, kodėl buvo priimti vieni ar kiti finansiniai sprendimai susiję, su jo ugdymu ar prašymais. Svarbu mokyti vaiką atskirti norus nuo poreikių. Tokiu būdu ugdysime vaiko finansinio raštingumo suvokimą ir tai yra daug daugiau vertės kuriantys nemokami dalykai negu daiktai vaikų kambariuose, kurie dažnai apčiuopiamos vertės nesukuria“, – sako S. Strockytė-Varnė.
