REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienas finansinio raštingumo pagrindų yra suvokimas, kaip valdyti finansus, siekiant ilgalaikių taupymo tikslų. Pinigų įdarbinimas yra svarbus finansinio augimo ir ateities finansinio saugumo elementas, tačiau esant begalei informacijos, nesunku pasimesti.

Vienas finansinio raštingumo pagrindų yra suvokimas, kaip valdyti finansus, siekiant ilgalaikių taupymo tikslų. Pinigų įdarbinimas yra svarbus finansinio augimo ir ateities finansinio saugumo elementas, tačiau esant begalei informacijos, nesunku pasimesti.

REKLAMA

Dažnam kyla klausimas: nuo ko pradėti ir kaip investuoti? Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos įkūrėjo Mariaus Jansono, pirmiausia reikia pradėti domėtis, kas tas investavimas yra, pavyzdžiui, rinkti informaciją „YouTube“ platformoje, žiūrėti įvairiausius mokymus bei seminarus, taip pat yra nemažai knygų, aiškinančių apie pinigų įdarbinimą.

„Pastebiu dažną tendenciją, jog žmonės daro tai, ką daro kiti, bet pamiršta įvertinti, jog tie kiti asmenys gal jau penkerius metus domisi investavimu“, – juokiasi M. Jansonas.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertas taip pat pastebi, kad bankai moko žmones visai ne nuo to galo: „Pasiimti būsto kreditą, kad nebegyventum pas uošvienę, toliau, kadangi jau turi ir būsto kreditą, turi turėti gyvybės draudimą, pensinius fondus pasirašyti. Gaunasi taip, kad žmonės gauna pajamas, bet jas visas išdalina“.

REKLAMA

SEB banko asmeninių finansų ekspertė siūlo startuoti nuo investicinio portfelio.

„Prinstono universiteto ekonomikos profesorius ir „Vanguard Europe“ direktorius bei jo kolega Charles D. Ellis parašė knygą apie investavimo principus: „Investavimo principai. Turtėk sumaniai investuodamas“, joje pateikė taisykles, kuriomis remiantis galima sudaryti paprastą portfelį (vadinamą KISS), kuris tinka bent 90 proc. investuotojų, tai praktiškai kiekvienam iš mūsų“, – teigia Sigita Strockytė-Varnė.

Pinklės ir pavyzdžiai: finansinio pasirinkimo iššūkiai

Lietuvos gyventojai investuodami, pasak S. Strockytės-Varnės, mėgsta pasirinkti sukurtą ir aiškų produktą, kad nereikėtų daug galvoti. Ji pastebi, kad labiausiai žmonės bijo investuoti į tai, ko nesupranta. Ekspertė mano, kad tiems, kurie niekada neinvestavo, sunku teisingai pasirinkti finansinį instrumentą.

REKLAMA
REKLAMA

„Remiantis SEB banko užsakymu atliktu investavimo indekso tyrimu, kurio metu buvo apklausta 1000 gyventojų, net 47% renkasi Investicinį gyvybės draudimą, vėliau III pakopos pensinius fondus (40%) ir tik toliau rikiuojasi akcijos, investiciniai fondai, ETF (biržoje prekiaujami fondai)“, – teigia Sigita Strockytė-Varnė.

Vis tik M. Jansonas kritikuoja investicinį gyvybės draudimą kaip investicinę priemonę. Esą tai labiau yra draudimas, nei priemonė sutaupyti ar investuoti.

„Viena iš blogų investicijų Lietuvoje yra investicinis ar kaupiamasis gyvybės draudimas, jis labai primakaluotas. Žmonės kaupia ten savo pinigus, o paskui praėjus 5-10 metų nori atsiimti tuos pinigus ir pamato, kad ten nei pusės tų pinigų nėra, kiek buvo įdėję. Tai paskaičiuokit, jeigu kompanija atskaito sau 40 procentų nuo jūsų įmokų už pirmus kelerius metus, tai kiek jums reikia metų, kad bent ties nuliu atsistotumėte?“ – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo ko pradėti, jei norisi investuoti

SEB banko asmeninių finansų ekspertė norinčius pradėti investuoti ragina imtis veiksmų: „Imti ir įsigyti pirmą akciją ar pirmą investicinio fondo vienetą ar ETF. Tam nereikia didelių pinigų. Šiandien yra sukurta daug sprendimų, norintiems pradėti investuoti net nuo vieno euro. Tokiu būdu natūraliai pradėsite daugiau domėtis ir mokytis investuoti“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Kita vertus, M. Jansono nuomone, reikia tinkamai pasirengti.

„Pradžiai reikia išmokti vesti savo biudžetą – pajamas ir išlaidas. Ne mažiau svarbu turėti savo „finansinę pagalvę“. Rekomenduojama finansinė pagalvė yra 3-6 mėnesių būtinosioms išlaidoms skirtos lėšos. Jeigu gyveni vienas, neturi kreditų ir vaikų, užtenka ir 3 mėnesių, bet jeigu šeima didesnė, yra vaikų, būsto paskola, tai jau reikėtų 6 mėnesių“, – sako jis.

REKLAMA

Ekspertas taip pat aiškina, jog prieš pradedant investuoti, reikėtų pasidomėti, kaip pinigus apsaugoti nuo infliacijos. Galima pirkti apčiuopiamus dalykus – aukso ar sidabro monetas licencijuotuose Lietuvos banko prižiūrimose parduotuvėse, pavyzdžiui, „Florinus“, „Aukso bankas“.

„Puikus pavyzdys – ukrainiečiai. Jų pinigai – grivinos – mažai kam reikalingi, bet jeigu jie turėtų aukso arba sidabro, tai bet kur ir bet kam būtų jį pardavę. Patariu pasidomėti ir sutelktiniu investavimu į NT, siūlau „Profitus“, „Nordstreet“, jie prižiūrimi Lietuvos banko. Sutelktiniame investavime duodamas nekilnojamojo turto užstatas, pavyzdžiui, mes, 500 žmonių, dalyvaujame šioje programoje, paskoliname kažkokiam verslui statyti daugiabutį ir, jeigu netyčia verslas bankrutuoja, gauname apčiuopiamą užstatą – objektą“, – aiškina M. Jansonas.

REKLAMA

Kalbant apie investavimą į akcijas, M. Jansonas pabrėžia, kad tai vienas rizikingiausių investavimo pasirinkimų.

„Akcijos yra rizikingiausia, nes ten mes nieko nekontroliuojame – joms didelę įtaką daro politika, geopolitika, ekonomika. Čia kaip kazino, įdedi pinigus ir tikiesi, kad ten viskas pavyks. Jeigu jau domėtis akcijomis, vertėtų praeiti mokymus pas licencijuotus maklerius. Siūlyčiau šiai dienai atkreipti dėmesį į valstybės obligacijas, kur yra valstybės garantija“, – sako jis.

Žmonės pasakoja kur ir kaip investavo: kol kas liko patenkinti

Akcijomis besidomintis ir į jas investuojantis studentas Justinas Dirsė pritaria, jog pasirinkti šią investiciją yra rizikinga, bet jis nenorėjo pinigų laikyti stalčiuje, todėl pasiryžo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Investavau į „Tesla“, „Apple“, „Amazon“ akcijas. Į kai kurias investuodavau, nes tiesiog tikėjau, kad kompanijai gerai seksis, o į kitas, nes pamatydavau, kad įvyks koks nors didelis sandoris su kokia kita valstybe ar kompanija, ar įvyks naujo produkto prezentacija“, – pasipasakojo J. Dirsė.

Studentas atskleidė, jog kartais pasisekdavo gauti 15-20 procentų grąžą, bet būta atvejų, kai nespėdavo akcijų parduoti ir prarasdavo pinigus.

Kitas 25-erių metų vaikinas papasakojo, kad įsigijo investicinį gyvybės draudimą ir kol kas rezultatais yra patenkintas.

„Esu patenkintas savo pasirinkimu, nusprendžiau investuoti į kaupiamąjį gyvybės draudimą. Pirmus dvejus metus, kaip ir buvo man papasakota, investicijos neaugo, tačiau sukakus dvejiems metams keitėsi skaičiavimas, kilo procentai. Kadangi dabar jau investuoju daugiau kaip trejus metus – augimas jau matomas“, – papasakojo Tomas Martišius.

REKLAMA

Finansinis raštingumas Europoje ir Lietuvoje

Remiantis Eurobarometro surinktais duomenimis, buvo paskelbtas tyrimas apie Europos Sąjungos šalių finansinio raštingumo lygį. Rezultatai rodo, kad 18% ES piliečių turi aukštą finansinio raštingumo lygį, 64% – vidutinį, o likę 18% – žemą. Tačiau tarp valstybių narių yra didelių skirtumų.

Tik keturiose valstybėse narėse daugiau nei ketvirtadalis piliečių turi aukštus finansinio raštingumo balus (Nyderlanduose, Švedijoje, Danijoje ir Slovėnijoje). Rezultatai taip pat rodo, kad vidutiniškai daugiau finansinio raštingumo spragų turi moterys, jaunesni, mažesnes pajamas gaunantys ir žemesnio bendrojo išsilavinimo asmenys.

REKLAMA

Nors Lietuvos finansinio raštingumo lygis auga, jis vis dar yra nepakankamas, esame šiek tiek žemiau ES vidurkio. Remiantis šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje aukščiausią finansinio raštingumo lygį parodė 16% apklaustųjų, vidutinį lygį – 65%, žemiausią – 19%.

Remiantis šiuo tyrimu dauguma respondentų ES (65 proc.) suvokia infliacijos įtaką ir galimas jos pasekmes perkamajai galiai. Tik 45% respondentų supranta, kaip veikia sudėtinės palūkanos, nepaisant šios koncepcijos svarbos valdant asmeninius finansus ir siekiant ilgalaikių taupymo tikslų. Galiausiai tik 20% respondentų įrodė, kad supranta, kaip palūkanų normos veikia obligacijų kainas.

Teksto autorė: praktiką atliekanti Gabrielė Orševskytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų