Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
„Nemuno aušros“ partietė Daiva Žebelienė pasistačiusi prabangų „Audi“ su viešbučio leidimu statyti mašiną, nuėjo į posėdį Klaipėdoje. Generalinė prokuratūra „čekiukų“ byloje iš Seimo vicepirmininkės prašo priteisti 7 695 eurus Šilutės rajono savivaldybei.
„Buvo nustatyti atvejai, kai per dieną buvo du kartus pilamas gana didelis kuro kiekis. Taip pat didelis kuro kiekis buvo pilamas kelis kartus per labai trumpą laiką“, – posėdyje bylos detales skaitė teisėja Loreta Bajorinienė.
Pati Žebelienė nuosprendžio paskelbime dalyvauti net neplanavo ir per daug nesijaudina. Mat nors iš 26 Šilutės tarybos narių dėl „čekiukų“ skandalo 20-imčiai iškeltos baudžiamosios bylos, Seimo vicepirmininkei – civilinė. Tad net po jai nepalankaus teismo sprendimo, darbo politikoje ar Seimo vicepirmininkės pareigų palikti nežada.
„Prokurorės paklausus, ar yra kažkokių tyrime galimų klastojimų ar kažką, prokurorė pasakė – ne, nėra“, – bylos detalėmis dalinosi vicepirmininkė.
Čekiai neapgavo teismo nuosprendžio
Vis tik, teismas ieškinį patenkina iš dalies: Daiva Žebelienė privalės didžiąją dalį sumos grąžinti į biudžetą.
„Priteisti iš atsakovės – Daivos Žebelienės Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai 6 944 eurus 83 centus – nepagrįstai gautas lėšas. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą“, – nuosprendį perskaitė teisėja.
Bylos duomenimis, Daiva Žebelienė, 2019–2023-aisiais būdama Šilutės tarybos nare, už degalus atsiskaitydavo net 33 skirtingomis nuolaidų kortelėmis. Tačiau politikė teisinasi, neva tai ne ji pateikė svetimus čekius, o esą kaltas degalinių tinklas.
„Tos nuolaidų kortelės yra būtent degalinės darbuotojo nuolaidų kortelės. Tai jūs taip pat esat pilietis, važiuojat piltis kuro ir tikrai, galbūt, nepastebit kaip degalinės darbuotojas panaudoja tos dienos nuolaidos kortelę“, – kalbėjo ji.
Beje, aptariama degalinė šiuo metu tokių kortelių nebenaudoja. Prokurorei iškilo ir klausimas, kodėl tarybos narė kadencijos metu, neva susitikdama su rinkėjais, naudojo du automobilius.
„Atsakovė automobilius naudojo ne vien tarybos narės funkcijoms vykdyti, bet ir savo asmeninėms reikmėms. Atsakovė nurodė, kad ji vykdavo automobiliais į darbą, į parduotuvę. Taip pat buvo nurodyta, kad vienas iš automobilių priklausė sūnui. Todėl teismas nurodė, kad vienu automobiliu naudojosi ir jos sūnus“, – posėdžių salėje skaitė tesėja L. Bajorinienė.
Kai matematika ir fizika neatitinka realybės
Maža to, vienu automobiliu politikė sugebėjo nuvažiuoti 21 tūkstantį kilometrų, kitu – net 30 tūkst. kilometrų. O gyveno Žebelienė trijų kilometrų atstumu nuo Šilutės savivaldybės. Be to, dalį kadencijos vyravo karantininiai Covid`o apribojimai.
Ir dalis tų kilometrų, anot teismo, su tarybos nario veikla nesusiję. Kaip, pristatydama bylos faktus, skaitė teisėja, politikė „vykdė agitaciją po rajoną, dėl prezidento rinkimų, dalyvavimas debatuose Europos Parlamento arba asmenų vežimas į ligoninę.“
„Reglamente buvo nurodyta, kad tarybos narys turi nuolat bendrauti su rinkėjais pasirinktomis formomis“, – teisinosi Žebelienė.
O formos tikrai išradingos. Seimo vicepirmininkė vienu metu sugebėjo į automobilio baką prisipilti degalų pusantro karto daugiau nei į baką telpa. Fizika to paaiškinti negali, bet „Nemuno aušros“ atstovė sugeba.
„Degalų kiekis buvo piltas didesnis nei degalų bakas. Degalų bakas, nustatyta, kad buvo 75 litrai transporto priemonės, o buvo pilami 80,47 arba 104,61 litro. Atsakovė teigė, kad dalį degalų pylėsi į papildomą talpą, kad važiuojant jų nepritrūktų, tačiau teismas atmetė šią aplinkybę kaip neįrodytą. Teismas nenustatė, kad analizuojamu laikotarpiu degalinėse būtų trūkę degalų“, – išdėstė L. Bajorinienė.
„Labiau tikėtina, kad atsakovė savivaldybei pamokėti pateikė degalų pirkimo kvitus, kai kuras buvo pilamas į kitus, o ne į tarybos narės veiklai naudotus automobilius“, – kita teismo išvada dalinosi teisėja.
Ar šiandieninį teismo sprendimą skųs, Seimo vicepirmininkė žada nuspręsti pasitarusi su advokatu.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
