Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis.
Bent iš antraščių galima susidaryti tokį įspūdį, kad vyksta šimtmečio geopolitiniai lūžiai. Perskaičius Kanados premjero [Marko] Carney kalbą ar kitų Vakarų lyderių kalbas, galima susidaryti įspūdį, kad tokios krizės pasaulis nematė. Ar ne per stipriai? Kaip jums atrodo?
N. Mačiulis: Pritarčiau, kad šiais laikais nėra lengva atskirti signalą nuo triukšmo. Tai, kas iš tiesų reikšminga ir turės išliekamą poveikį, nuo to, kas iš tiesų sukelia daug emocijų šiandien, bet poryt jau bus visiškai užmiršta.
Aš pritarčiau, kad geopolitiniai procesai, prekybinių, ekonominių ryšių persidėliojimas yra tai, ko mes nesame matę nei šiame amžiuje, nei nuo Antrojo pasaulinio karo.
Turbūt viena iš pagrindinių ir svarbiausių Davoso žinučių buvo tai, ką pasakė Carney, kad liberali, taisyklėmis grįsta, prognozuojama tvarka, kurios ašimi buvo Jungtinės Amerikos Valstijos greta kitų Vakarų valstybių lieka praeityje. Viskas yra sugriauta. Jau vien per tris šių metų savaites kiek visko įvyko.
Mes galime kalbėti apie svarbius geopolitinius įvykius pasaulyje: Iraną, Venesuelą, bet vien prekybos fronte matome, kad Donaldo Trumpo bandymai perimti Grenlandiją virsta naujais grasinimais Europos Sąjungai įvesti importo muitus.
Kanados suvokimas, kad nebeįmanoma derėtis su Donaldu Trumpu, negalima prognozuoti. Net susiderėjus, kažką susitarus, niekada nežinai, kiek tas susitarimas galios, kada jis bus sugriautas, kada JAV prezidentui bus bloga nuotaika ir kas jam pašnabždės į ausį.
Kanada yra tų pokyčių suvokimo [...] priešakyje ir sako, kad turime pripažinti, kad pasikeitė pasaulis. Signalas yra netiesiogiai išsakytas, bet kad Europos Sąjunga, Kanada, Japonija, Korėja turi kooperuotis ir daryti atsvarą spaudimui, neprognozuojamumui, nusistovėjusios pasaulinės tvarkos griovimui, kurį dabar diriguoja Donaldas Trumpas.
Per šį savaitgalį vėl naujiena. Atrodo, Grenlandijos klausimas išspręstas, užglaistytas, bet štai Donaldas Trumpas grasina Kanadai papildomu 100 proc. importo muitu dėl to, kad Kanada ieško kažko, su kuo daugiau prekiauti. Jeigu ne su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bando rasti kažkokių susitarimų su Kinija.
Gyvename labai greitai besikeičiančiame, neprognozuojamame ir, deja, nebe taisyklėmis grįstame pasaulyje. Tai darys įtaką galbūt ne šiandien, ne šią savaitę, ne kitą mėnesį, bet vienareikšmiškai Lietuvai, kaip vienai atviriausių pasaulio ekonomikų. Mes labai daug importuojame ir labai daug eksportuojame. Šitų prekybinių ryšių ir santykių nusistovėjusios tvarkos griuvimas yra labai svarbus.
Kaip mums tam pasiruošti, ypač matant blogėjančią Europos ir Amerikos santykių būklę?
N. Mačiulis: Visi ekonomistai iš esmės pritaria – Jungtinėse Amerikos Valstijose prislopintas tas balsas, nes verslas, akademinė bendruomenė bijo tiesiogiai kritikuoti Donaldą Trumpą. Buvo daug pavyzdžių, kuomet kažkoks investicinis bankas išleidžia tyrimą apie tai, kad importo muitai nuguls ant JAV įmonių ir vartotojų pečių.
Kitą dieną prezidentas vos ne kviečiasi ant kilimėlio to banko vadovą ir sako: „Ką jūs čia analitikai nesąmones rašote?“ Tai tokie tikrai nedemokratinės valstybės principai. Net nekalbu apie JAV kišimąsi į verslą priimti sprendimus.
Mes matėme daugybę pavyzdžių. Reguliuojamos kredito kortelių palūkanų normas, neleidžiama pirkti būsto investiciniam fondam. [...]. Bet Donaldas Trumpas turi idėjų, entuziazmo ir iniciatyvų. Koks bus to poveikis JAV ir likusiam pasauliui, nepamatėm ir tiktai pamatysim.
Truputį noriu atsitraukti nuo JAV. Yra svarbių įvykių, kurie nebūtinai yra blogi Europai. Turėkime omenyje, kad Europa ir likęs pasaulis tam tikra prasme pabudo ir sako, kad gerai, mes turėsime dar trejus metus su šia JAV administracija, su kuria galbūt sunkiau susitarti ir laisviau prekiauti. Tai labai suaktyvino naujų prekybinių sutarčių pasirašymą tarp kitų regionų.
Žiūrėkite – Europos Sąjungos ir MERCOSUR sutartis. Šią savaitę turbūt bus pasirašyta Europos Sąjungos ir Indijos sutartis. Dvi milžiniškos rinkos. Vienoje vietoje – virš 300 milijonų, kitoje – 4 trilijonų ekonomika, pusantro milijardo gyventojų. Čia yra labai svarbu Europai diversifikuotis savo eksporto rinkas.
Man truputėlį liūdna, kad turime ir Lietuvoje, ir Europoje politikų, kurie nesuvokia konteksto ir nesuvokia, kokie svarbūs yra tie susitarimai, atveriantys milžinišką rinką Europos Sąjungos įmonėms, pramonės ir paslaugų įmonėms ir bando kaišioti pagalius.
Mačiau Lietuvos porą parlamentarų džiaugiasi, kad jie balsavo už tai, kad būtų stabdomas MERCOSUR susitarimas teisinėmis priemonėmis, nes nepakankamai apsaugomi Europos ūkininkai. Nors Lietuvos žemės ūkio sektoriui minimalus poveikis [bus]. Galbūt jautienos pasiūla bus didesnė, šiek tiek vištienos, bet ten vis tiek yra nustatytos kvotos.
Bet kokios atsiveria galimybės: ir Lietuvos chemijos pramonei, ir automobilių detalių gamintojams – visas automobilių sektorius, kuris gali eksportuoti į tuos didelius regionus, ir paslaugų sektoriui – viešųjų pirkimų sektorius atsidaro MERCOSUR valstybėse.
Taip nematyti konteksto ir kovoti dėl labai siauro intereso, bandant sustabdyti svarbius prekybinius susitarimus tokioje deglobalizacijos, protekcionizmo apimtoje išorinėje aplinkoje, yra labai nevykęs, sakyčiau, bandymas.
Bet Europa ir kitos šalys vis tiek rodo, kad ieško alternatyvų ir priešiškai nusiteikusios Jungtinės Amerikos Valstijos, bandydamos apriboti prekybinius santykius ir apsistatyti sienomis, atveria galimybes artimesnei kooperacijai ir bendradarbiavimui tarp kitų regionų.
Šitoje vietoj žiūriu šiek tiek optimistiškai. Apskritai, pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungos ekonomika atrodė geriau negu galima buvo tikėtis. Ir pramonės, ir vidaus vartojimo tendencijos, ir investicijos – jos dar labiau bus paskatintos. Ir gynybos investicijų infrastruktūra Vokietijos fiskalinio stimulo dėka.
Sakote, kiekviena krizė yra ir galimybė, kad Europa rastų alternatyvą ir ekonominės duobės dėl galimos santykių su Amerika krizės nebus?
N. Mačiulis: Net Europos Sąjungos eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas per praėjusius metus nesumažėjo. Reikia turėt omenyje, kad Europos Sąjungos padėtis santykinai nėra blogesnė, nes net su didesniais importo muitais, kitų valstybių apmokestinimas yra dar didesnis. Šitoje vietoje nebuvo labai didelio neigiamo poveikio. Yra daugybė kitų susijusių veiksnių, kurie Europai, dėka vidaus paklausos, investicijų į gynybą ir infrastruktūrą ir didesnio vartojimo, [leidžia] augti tame labai neapibrėžtame ir priešiškai nusiteikusiame pasaulyje.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
