Apie tai, kaip galima švelninti infliacijos pasekmes ir ką daryti, kad kylančios kainos negasdintų žmonių, susitikime su politikais ir ekspertais šiandien kalbėjosi ir prezidentas G. Nausėda.
Po pasitarimo prezidentas sakė, kad pastaruoju metu reikia solidarumo visuomenėje.
„Šiandien žmonėms reikia valstybės paramos susiklosčiusiose situacijoje. Kainų kilimas pasiekė tokį lygį, kokio jaunesnį žmonės neprisimena. Daugiau nei dešimtetį nematėme dviženklės infliacijos“, – kalbėjo prezidentas. Tai, kas iki šiol padaryta, pasak prezidento, yra kuklu, lyginant su kitomis šalimis.
Jis sakė, kad tarp įvairių siūlymų pagelbėti žmonėms, jo manymų, reiktų svarstyti vienkartinės išmokos pensininkams, socialines pensijas gaunantiems, daugiavaikėms šeimoms ir su finansinėmis problemomis susiduriančioms šeimoms, taip pat neįgalius vaikus auginantiems žmonėms, variantą. Prezidento siūlymu, labiausiai pažeidžiamiems žmonems reiktų pasiūlyti 100 eurų vienkartinę išmoką.
„Tai yra priemonė, orientuota į mažiausias pajamas gaunančius žmones, tai tikslinga ir kryptinga priemonė“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.
Siekiant sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, prezidentas .G. Nausėda siūlo didinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.
„Taip, kažkas gal sakys, kad mes jau 2022 metų biudžete padidinome šį dydį iki 460 eurų, tačiau sutikite, kad to, ką padarėme, kai infliacijos problemos nebuvo, arba ji buvo tik užuomazgoje, nepakanka“, – kalbėjo jis.
Prezidentas tikino, kad dabartinis biudžetas ir jo prognozės neatitinka realybės, Vyriausybė dėl susidariusios infliacijos gaus papildomų pajamų, todėl būtų galima jomis pasidalyti.
„Neabejotina, kad dėl tos priežasties, kadangi auga kainos, auga PVM akcizų įplaukos, valstybė surinks į biudžetą pakankamai daug infliacinių pajamų, todėl šiandien, kai kalbame apie solidarumą, yra pats tinkamiausias metas tomis papildomomis pajamomis pasidalinti. Tai galime padaryti tiek per mokestines lengvatas, tiek per pajamų didinimą, tiek ir kitais būdais“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas patikino, kad Seimo bus prašoma NPD pakeitimus svarstyti neeilinėje sesijoje vasario mėnesį, o jie įsigaliotų nuo šių metų pradžios arba nuo liepos.
Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc., o Europos centrinis bankas paskelbė, jog 2022-aisiais infliacija turėtų būti dar didesnė nei prognozuota anksčiau. Lapkritį vartojimo prekių ir paslaugų kainos, lyginant su 2020 metų gruodžiu Lietuvoje padidėjo 9,3 proc. – tai didžiausias augimas Europos Sąjungoje. Kitos šalys, tokios, kaip Lenkija, imasi infliacijos žabojimo priemonių, bet Lietuva PVM mažinti maistui neketina.
Vyriausybė trečiadienį apsisprendė siūlyti Seimui laikinai taikyti nulinį PVM tarifą šildymui. Lengvata galiotų nuo sausio 1 dienos iki balandžio pabaigos, kai baigsis šildymo sezonas. Dabar centriniam šildymui ir naudojant malkas taikomas 9 proc. PVM.
Brango ir duona, ir sviestas
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras išanalizavo praėjusių metų paskutinio ketvirčio mažmeninių kainų kitimo tendencijas – palygino 2021 m. IV ketvirtį su III ketvirčiu.
Atlikti tyrimai rodo, kad minėtuoju laikotarpiu parduotuvėse augo beveik visų maisto produktų kainos. Minėtuoju laikotarpiu padidėjo ne tik tamsios duonos (7,8 proc.), bet ir batono (8,5 proc.) mažmeninės vidutinės kainos.
Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kainos 2021 m. paskutinį ketvirtį tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse didėjo, o žaliavų, transportavimo bei energijos išteklių, logistikos, darbo jėgos kainos taip pat didėja, artimiausioje ateityje galima tikėtis ir tolesnio duonos gaminių kainų didėjimo.
Vidutinė mažmeninė sviesto (82 proc. riebumo) kaina padidėjo 1,5 proc., o Tilsit tipo sūrių – 2,5 proc. Tikėtina, kad dėl aukštų pieno supirkimo kainų, išaugusių žaliavų, transportavimo ir energijos kaštų bei didelės pieno gaminių paklausos, 2022 m. I ketvirtį pieno gaminių vidutinės mažmeninės kainos išliks pakilusios ir dar gali nežymiai didėti.
Brangstantis eksportas ir didėjančios energijos kainos lems paukštienos kainų augimą ES ir viso pasaulio rinkoje.
Bulvių ir lauko daržovių vidutinės mažmeninės kainos paskutinį 2021 metų ketvirtį sumažėjo dėl sezoniškumo: bulvės – 26,3 proc., burokėliai – 32,8 proc., morkos – 27,9 proc., kopūstai – 21,4 proc., svogūnai – 11,1 proc. O štai agurkų ir pomidorų vidutinės mažmeninės kainos buvo didesnės atitinkamai 67,9 proc. ir 15,3 proc.
