„Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas. Sveikiname sprendimą dėl glaudesnio Ukrainos ir JEF bendradarbiavimo. Ukrainos euroatlantinė integracija ir stipri kariuomenė yra mūsų regiono strateginis interesas“, – Prezidentūros penktadienį išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Susitikimo metu valstybių lyderiai pasirašė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigoja stiprinti paramą Ukrainai ir jos gynybos pramonę, didinti JEF atgrasymo galimybes ir veiklą taikos metu, gerinti supratimą apie strateginius tarpusavio ryšius visame JEF regione.
Pasak G. Nausėdos, šis JEF viršūnių susitikimas vyksta lemiamu mūsų regionui ir euroatlantiniam saugumui metu, todėl svarbu parodyti šalių vienybę ir ryžtą, taip pat nustatyti tolesnės JEF veiklos kryptį.
Šalies vadovas išskyrė tris pagrindines patikimo euroatlantinio atgrasymo ir gynybos sąlygas: tvirta ir nuosekli parama Ukrainai, didesnės investicijos į gynybą bei nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų buvimas Europoje.
Prezidento teigimu, prie realaus bendradarbiavimo prisidėtų Ukrainos dalyvavimas JEF karinėse pratybose, didinant Ukrainos pajėgų sąveiką su mūsų pajėgomis, dalijimasis kritinės infrastruktūros apsaugos ir išmoktų karo pamokų patirtimi, ypač apie bepiločių orlaivių panaudojimą mūšio lauke, karo mediciną, kovą su dezinformacija.
Taip pat G. Nausėda pabrėžė, kad Europa privalo dar rimčiau žiūrėti į savo saugumą ir didinti išlaidas gynybai, užtikrindama trūkstamus karinius pajėgumus.
„Lietuva rodo ambicingą pavyzdį – skiriame 4 proc. bendrojo vidaus produkto, o iki 2026 metų šį rodiklį padidinsime iki 5–6 procentais. Privalome daugiau investuoti į savo pačių saugumą – didelės investicijos į gynybą turi virsti realia karine galia. Tai klausimas, kurį keliame čia, Osle, ir kuris bus keliamas NATO viršūnių susitikime Hagoje“, – sakė Lietuvos vadovas.
Be paramos Ukrainai klausimo aptarti Baltijos jūros, Tolimosios Šiaurės ir Šiaurės Atlanto regiono saugumo ir gynybos stiprinimo klausimai.
JEF susitikime dalyvavo visų dešimties ją sudarančių valstybių vadovai: Lietuvos, Danijos, Estijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Norvegijos, Nyderlandų, Suomijos ir Švedijos, o nuotoliniu būdu – ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak Prezidentūros, Lietuva remia JEF formatą kaip lankstų ir veiksmingą bendradarbiavimo mechanizmą, leidžiantį šalims bendramintėms veikti kartu. Šis formatas laikomas vienu iš pirmųjų galimų reagavimo į potencialias krizes mechanizmų.
2025 metais vyks didžiausios JEF pratybos „Tarassis25“, jos sutaps su Rusijos karinėmis pratybomis „Zapad“.
JEF yra Jungtinės Karalystės vadovaujamos aukštos parengties ir greitai dislokuojamos pajėgos, sukurtos 2014 metais reaguoti į viso spektro grėsmes, atgrasyti priešininkus, užtikrinti sąjungininkus ir prisidėti prie saugumo stiprinimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
