O pačiose pratybose sąjungininkai šalia gyvybiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus pademonstravo, kaip reikia iš priešo atkovoti miesto kvartalą.
Degantys pastatai, automatų šūviai, šarvuočiai ir kita karinė technika. Taip atrodė tarptautinės pratybos „Narsusis šernas 25“. Pagrindinis jų tikslas – atkovoti miesto kvartalą, kurį anksčiau užėmė priešai. Pratybos prasidėjo naikintuvų ataka, po kurios sekė pačio kvartalo šturmas.

Atsiimti iš priešų kvartalą – sunki užduotis. Sąjungininkų pajėgose buvo nukautų kareivių, kuriuos netrukus evakavo šarvuočiai. Pratybos vyko gana netoli Suvalkų koridoriaus.
„Pratybos labai netoli Suvalkų koridoriaus. Tai yra taip pat mūsų bendra didžioji atsakomybė, kuomet mes kalbame apie rytinio NATO flango gynybą“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kvartalą jungtinės pajėgos atkovojo ir sausuma, ir oru. Sąjungininkų kariai pastatus šturmavo sraigtasparniais.
Lenkai su savo pasiruošimu stebino kone visus Vakarus. Jau šiemet jų finansavimas gynybai siekia beveik 5 procentus bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad šiemet jų gynybai skiriama daugiau nei 40 milijardų eurų.
„Ne tik Lenkijos ir Lietuvos kariai, bet taip pat ir mūsų sąjungininkai pademonstravo savo profesionalumą ir suteikė labai gerą pagrindą tikėtis, kad mūsų NATO bendradarbiavimas vyksta pačiu aukščiausiu lygiu“, – teigė G. Nausėda.
Tarsis dėl didesnio gynybos finansavimo
Pratybas stebėjo Lenkijos Prezidentas Andrzej Duda, kuriam kompaniją palaikė ir Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Abu prezidentai teigė, kad netrukus vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje būtina sutarti dėl didesnio gynybos finansavimo.
„3,5 procento grindys gynybos finansavimo yra tas absoliutus minimumas, kurio žemiau nusileisti mes neturime teisės“. <...> Aš galvoju, kad tai turėtų būti vienas iš svarbiausių ir įdomiausių NATO viršūnių susitikimų per pastarąjį dešimtmetį. Jis parodys, ar NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacija, yra stipri, atspari, ar mes pasiduodame abejonėms. <....>
Tikiu, kad mes eisime geru keliu ir tas kelias suponuoja labai aiškią būtinybę didinti gynybos išlaidas tiek kiekvienos NATO sąjungininkės atskirai, tiek ir visos organizacijos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai taip pat pabrėžė būtinybę toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą.
Lietuvos prezidentas taip pat tvirtino, jog Lietuvai, Latvijai ir Estijai būtina su Lenkija integruoti pasienio fortifikavimo projektus. Baltijos valstybės yra sutarusios bendradarbiauti vystant kontrmobilumo priemones pasieniuose su Rusija ir Baltarusija. Lenkijos Vyriausybė savo ruožtu yra patvirtinusi projektą, pagal kurį numatė fortifikuoti pasienį su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:

























































































































































































































































