Įtampos Baltijos jūroje daugėja. Graikijos naftos tanklaivį „Green Admire“ Rusija sulaikė, kai šis sekmadienį paliko vieną iš Estijos uostų.
„Rusija tiesiog eilinį kartą testuoja ribas ir tas testavimas tampa kietesnis“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Su Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis keliavo į Roterdamą Nyderlanduose, gabeno skalūnų naftos krovinį. Tanklaivis, kaip įprasta, plaukė sutartu maršrutu per Rusijos vandenis.
Putino režimas taip reaguoja į ankstesnį incidentą, kai Estijos karinės pajėgos bandė sulaikyti „šešėlinį“ Rusijos tanklaivį „Jaguar“. Estai tada pakėlė orlaivius, pasiuntė jūrų pajėgų laivą, bet tanklaivis estų reikalavimus sustoti ignoravo. Maža to, jo palydai danguje rusai pakėlė ir savo naikintuvą, kuris net įskrido į Estijos oro erdvę.
„Šita situacija rodo, kad Rusija imasi naujų veiksmų, pagal tai, ką mes matėme Estijoje – situaciją su naikintuvu, kuomet buvo atsiųstas naikintuvas įbauginti ir tam tikrą informacinę operaciją įvykdyti. Dabartiniai veiksmai sulaikant tanklaivį iš esmės rodo tą patį, tą pačią tendenciją, kad Rusija vis labiau didina spaudimą“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Rusijos veiksmai Baltijos jūroje demonstruoja, kad ji toliau tęsia eskalacijos politiką. Mūsų interesas yra, kad Baltijos šalys ir NATO imtųsi Baltijos jūros kontrolės ir neleistų Baltijos jūroje vykti tokiems sabotažo aktams“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Siekia sankcijomis užspausti Rusijos laivyną
Lietuva norėtų, kad šiuo metu stebėjimo funkciją atliekanti NATO operacija „Baltic Sentry“ praplėstų savo galimybes.
„Turėjome ne vieną susitikimą Baltijos valstybių formate ir svarstėme šiuos klausimus. Šiuo metu vykdoma teisinė ekspertizė, kuri leistų nustatyti kaip galima būtų imtis tam tikrų veiksmų nepažeidžiant jūrų teisės, kuri, kaip jūs žinote, yra pakankamai liberali“, – sakė šalies vadovas.
Lietuva taip pat siekia sankcijomis užspausti naftą gabenantį Rusijos šešėlinį laivyną.
„Tikrai būtų geras sprendimas sankcionuoti visą šešėlinį laivyną, nes ir padidinus sankcionuotų laivų skaičių, 17 sankcijų pakete, jis nėra pakankamas, nes mes kalbame apie pora šimtų laivų iš bent jau tūkstančio laivų“, – kalbėjo D. Šakalienė.
„Jeigu net nenorime eskaluoti simetriškai, į karinę galią atsakyti karine galia, kas NATO, kaip gynybiniam aljansui sudėtinga. Bet galime atsakyti asimetriškai, paieškoti sričių, kad Rusija už tokius veiksmus pajustų kainą. Tai gali tranzitas būti, gali būti energetika, gali būti kitos sritys, kuriose rusai turi jautrumų, kuriose ji vis dar priklausoma nuo Vakarų. Vakarai turi atlikti rimtą analizę tų jautrių taškų iš Rusijos pusės ir spustelti per tuos taškus, kad jie pajaustų, kad už tokį jėgos demonstravimą, eskalavimą jie mokės kainą“, – teigė buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Lietuva planuoja stiprinti savo laivyną. Iš Norvegijos ketina įsigyti įvairiais funkcijas galinčių atlikti karinių laivų.
Dovilė Šakalienė tokias galimybes pirmadienį aptarė su norvegų krašto apsaugos ministru, kuris lankėsi Lietuvoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
