Seimas iš pradžių nubalsavo už parlamentarų Irenos Šiaulienės ir Kęstučio Daukšio pataisą, kad darbuotojams, išdirbusiems ilgiau nei metus, būtų mokama vieno mėnesio išeitinė kompensacija (Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo sutarta dėl dvigubai didesnės kompensacijos). Tada A. Sysas pasiūlė, kad tokiu atveju turi būti didinamos išmokos iš Fondo.
„Cituoju savo siūlymą: „ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo nustatyta tvarka atleidžiamam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą stažą toje darbovietėje: nuo dviejų iki penkių metų – vieno mėnesio, nuo penkių iki dešimties – dviejų, nuo dešimties iki dvidešimties – trijų ir daugiau kaip dvidešimties – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę“, – kalbėjo A. Sysas.
Palies virš milijoną
Jam pritarė ir parlamentaras, Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas:
„Šis klausimas palies virš milijono žmonių. Tuo atveju, kai Komitetas sutarė dėl dviejų išmokų, tada nepritarėme šiam A. Syso siūlymui, bet dabar, kai buvo patvirtinta tik viena išmoka, tada bus pakeista ir Komiteto nuomonė, ir A. Syso siūlymui reikia pritarti, antraip išmokos mažės šešis kartus“, – kalbėjo jis.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė nurodė nepritarianti tokiai A. Syso pataisai, nes ji, anot jos, nepalanki socialiniams partneriams – tad parlamentarė siūlė palikti mažesnes išeitines išmokas.
Socialdemokratui A. Sysui prieštaravo ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys:
„Suprantu, kaip gerai būti vergvaldžiu ir pasakyti: tu pas mane dirbk už mažą atlyginimą, nes, jei kada nors išeisi iš darbo, tu už penkis mėnesius gausi išeitinę. Bet gal geriau šiandien žmogui mokėti didesnį atlyginimą, kad jis šiandien gautų didesnes pajamas?“ – kalbėjo parlamentaras.
Už A. Syso pataisą balsavo 61 Seimo narys, susilaikė 26. Tad po svarstymo pataisai buvo pritarta – kad ji įsigaliotų, dar laukia pritarimas Seime.
Greitas atleidimas – su didesne kompensacija
Seimas pritarė ir kitai Algirdo Syso siūlymui, pagal kurią privatau sektoriaus darbdaviai galėtų atleisti darbuotoją nenurodydami priežasties ir įspėję prieš penkias darbo dienas sumokėję ne 6 mėnesių kompensaciją, kaip buvo numatyta Komitete, bet 12 mėn. VDU.
Seimas pritarė ir konservatoriaus Rimanto Jono Dagio pasiūlymui, kad šios nuostatos nebūtų galima pritaikyti nėščiosioms, nėštumo ir gimdymo atostogose esančiomis moterims, tėvystės atostogose esantiems ar atostogas vaikui prižiūrėti turintiems asmenims.
Seimas palaikė ir K. Daukšio, G. Steponavičiaus ir I. Šiaulienos pataisą, kuri numato nenustatytos apimties darbo sutartis. Tad priėmus naująjį Darbo kodeksą, būtų galima sudaryti ir neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis.
Profsąjungos sunerimusios
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad jį neramina toks skubotas Darbo kodekso priėmimas ir tai, kad užregistruotomis pataisomis jį bandoma grąžinti į liberalųjį, darbuotojams mažiau palankų Kodekso variantą.
„Tas Darbo kodekso projektas, kuris išėjo iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto, tapo ir liberalus, ir socialiai atsakingas, bet vėliau, valdantieji ir opozicija susivienijo ir užregistravo aibę pataisų, kuriomis vėl bando grąžinti pirminę – itin liberalią – projekto stadiją.
Mes taip pat nematome visos įstatymų visumos. Darbo kodeksas susijęs su kitais įstatymais. Kalbant apie nedarbo draudimo išmokas, Kodekso rengėjai sako, kad išeitinės kompensacijos mažinamos, nes didėja nedarbo draudimo išmokos. Bet pastarieji dydžiai dar net neapsvarstyti pagrindiniame komitete ir visai neaišku, iš kokių lėšų didės tos lėšos. Kai nėra tos visumos, yra gana sudėtingai kažką šnekėti. Bijome, kad mums iš vienos pusės nupjaus, žadėdami pridėti, bet nepridės“, – tv3.lt sakė. A. Černiauskas.
Darbdaviai nerimauja dėl darbo apmokestinimo
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, jog dėl Darbo kodekso pataisų gali padidėti darbo apmokestinimas, jeigu įmonės bus įpareigos mokėti papildomas įmokas į ilgalaikio darbo išmokų fondą.
„Darbo apmokestinimas Lietuvoje, siekiantis 40 proc. yra vienas didžiausių, palyginti su kitomis ES šalimis ir daro didelę įtaką konkurencingumui. Jeigu tą apmokestinimą padidinsime įmokomis į ilgalaikio darbo išmokų fondą, šalies patrauklumas investuotojams dar sumažės.
Be to, papildomi mokesčiai turėtų neigiamos įtakos darbo rinkai ir lėtintų ekonomikos augimą, nes užuot didinę atlyginimus darbdaviai mokės daugiau mokesčių.
Darbdaviai palaikys ilgalaikio darbo išmokų fondo steigimą, jeigu politikai laikysis duotų pažadų nedidinti mokestinės naštos nei darbdaviams, nei darbuotojams ir juos įtvirtins teisės aktuose kartu su darbo kodekso priėmimu“, - sakė V. Sutkus.“
Po šio Seimo balsavimo, trumpiau nei metus dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka mažėja nuo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iki pusės mėnesio VDU. 1-5 metus dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka (susumavus darbdavio ir ilgalaikio darbo išmokų fondo išmoką) siektų 2 VDU, o dabartinis Darbo kodeksas 2 VDU numato metus-trejus dirbantiems žmonėms, rejus-penkerius metus dirbantiems žmonėms šiuo metu priklauso 3 VDU.
5-10 metų dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka pagal naująjį DK mažėtų nuo 4 VDU (kas numatyta dabartiniame DK) iki 3 VDU. 10-20 metų dirbančiam žmogui išeitinė kompensacija mažėtų nuo 5 iki 4 VDU. Daugiau kaip 20 metų dirbančiam žmogui išeitinė kompensacija mažėtų nuo 6 iki 5 VDU.