Plačiau apie tai, ko galime tikėtis iš Rusijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, ats. plk. Gintaras Bagdonas.
Kaip dronai būtų paleidžiami iš prekybinių laivų?
Kaip tie „Gerbera“ dronai veiktų, sakykime, tuo atveju, jeigu būtų paleidžiami iš prekybinių laivų? Apskritai, kaip jie veikia?
D. Antanaitis: Prieš kažką naudojant, tu turi turėti tikslą, ką nori tuo pasiekti. Tai nėra taip, kad aš nekenčiu ir šaudau kažkur. Jeigu mes kalbame apie tai, kad tikslas yra įbauginti arba pakeisti rinkimų rezultatus šitose šalyse, tai visų pirma tau reikia pasėti netikrumą ir chaosą.
Šiuo atveju ar „Gerbera“, ar „Shahedas“, ar „Horizontema“, ar ten rožių krūmas – kaip bepavadinsi tą daiktą, kuris skristų, iš esmės ko tau reikia? Tau reikia sukelti paniką. Tai gali padaryti keliais būdais. Pirma – tiesiog įspėti, kad kitą kartą galėtų būti žala, kaip buvo, pavyzdžiui, Leipcigo oro uoste, kada surastas dronas su sprogmenimis, bet nedetonuotas.
Antras dalykas – tu tiesiog gali paleisti droną, kuris nieko neturi. Tiesiog jis įskrenda, jį suranda, pamato, atsiranda triukšmas. Tai tokiu atveju kaip atsakyti į tokio drono pasirodymą? Niekaip. Jis netgi neužtaisytas. Tai tiesiog kažkoks faneros ir putplasčio gabalas, bet vis tiek tu pasėjai paniką.
Na, ir aišku, jeigu mes kalbame apie droną su sprogmenimis, tai, be abejo, žala irgi galėtų būti menka, bet ji turi būti labai garsi. Panašiai kaip teroristinis aktas. Teroristinio akto esmė nėra pati padaryta žala, bet triukšmas, kurį jis paskui sukelia, netikrumas, kuris atsiranda, baimė ar teroras.
Tai lygiai taip pat ir čia. Ko gero, paprasčiausias dalykas – tie patys konteineriai, kurie plaukia turbūt iš Juodosios jūros arba iš Atlanto į Viduržemio jūrą. Dronas galėtų būti ne tik konteineryje, jis galėtų būti išrinktas pačiame laive, po to surenkamas ir tiesiog paleidžiamas nuo denio link tos šalies, kur tau reikia.
Bet šituo atveju Putinas sau, ko gero, dar labiau kasa duobę, nes tokiu atveju bet koks šešėlinio laivyno laivas jau bus kaip ir teisėtas karinis taikinys. Ir ne tik tai, kad tu gali jį nuskandinti, bet tu kiekvieną šešėlinio laivyno laivą stabdysi ir tikrinsi, ar tikrai ten nieko nėra.
Šiuo atveju aš nemanau, kad Putinas arba Kremlius kažką pasiekė daugiau. Atvirkščiai, jis, ko gero, dar labiau sau surišo rankas, nes šešėlinis laivynas ne tik gali gabenti dronus ar dar kažką, bet taip pat ir naftą – tai, kuo jis prekiauja ir kas pildo jo biudžetą. Ir šituo atveju Italija, Prancūzija ir Ispanija gali tikrinti.
Kita problema – kokį droną gali panaudoti. Be abejo, ukrainietišką, nes mes apie netikrą vėliavą girdėjome, kad gali būti panaudota. Be to, Graikijos saloje buvo rastas ukrainietiškas dronas ir ukrainiečiai pripažino, kad taip, tai jų dronas. Tiesa, tai nelabai graži istorija, nes jie pažeidė Graikijos suverenitetą.
Tai šituo atveju, be abejo, ką tada atsakyti? Iš tikrųjų tai toks žaidimas. Bet, iš kitos pusės, aš norėčiau žiūrėti iš stipriojo pozicijos, iš grobuonio pozicijos. Visų pirma šešėlinis laivynas tampa mano grobiu. Aš galiu eiti, tikrinti, žiūrėti ir juos sulaikyti.
Kaip įrodyti Rusijos kaltę?
Tai gali įvykti po svetima vėliava. Ar Rusija negali tuo pačiu irgi pasinaudoti? Kaip įrodyti, kad tai būtų rusų kaltė, rusų padaryta žala?
D. Antanaitis: Dabar vyksta pilkasis karas arba karas tarp žvalgybų, jeigu taip paėmus. Pasižiūrėkime ir į tuos sabotažo bei diversijų atvejus Lietuvoje. Lotynų Amerikos piliečiai padarė Lietuvoje nusikaltimą arba ukrainietis padarė Lietuvoje nusikaltimą – kas atsakingas? Ką bombarduojame, ką puolame? Neaišku ką.
Taip pat ir šešėlinis laivynas – jis neplaukia su Rusijos vėliava, jis plaukia su kita vėliava, kokia nors Ganos vėliava, o jame yra jūrininkai, tarkime, iš Filipinų, Malaizijos ir panašiai. Tai ką pulti, ką daryti?
Iš tikrųjų čia toks ir yra teroro veiksmas – tu nežinai, kas iš paskos eina, o atsakomybės atveju turi būti aiškus kaltininkas. Šituo atveju vėlgi mes įeiname į tą pilkąją zoną ir, ko gero, mes ir patys turėtume toje pilkojoje zonoje būti.
Jeigu tas šešėlinis laivas nepriklausė Rusijai ar kažkam, tai reiškia, Rusija neturi teisės reikšti dėl jo kažkokių pretenzijų. Šituo atveju, aš manau, vėlgi reikia žiūrėti iš stipriojo pozicijos – ką mes galime padaryti, kad jiems dar skaudėtų.
Ar įmanoma kažkaip tą atsakomybę patikrinti, rasti? Jeigu tie atvejai būtų tokie, kaip mes galėtume tą droną aptikti ir suprasti, suvokti bei atsakomybę permesti Rusijai?
G. Bagdonas: Na, prevencija tai tikrai pirmiausia yra žvalgybų ir saugumo tarnybų, kai kuriais atvejais ir teisėsaugos institucijų uždavinys. Ir jie, patikėkite, dirba, tikrai dirba. Tam yra skiriamos didžiulės lėšos, pastangos, žmonės kuria planus ir ne tik planus – jie veikia.
Ne viskas, kas yra daroma, visuomenei pateikiama. Žinoma, toli gražu ne viskas ir turėtų būti pateikiama, nes tai silpnintų mūsų pajėgumus, atskleistų šaltinius, metodus. Šiomis dienomis dalyvavau Taline vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kur NATO šalių atstovai, NATO vadovybės generolai pristatinėjo situaciją. Patikėkite, dirbama labai stipriai, yra integruojama.
Galbūt, kaip nuskambėjo iš tribūnos iš vieno pasisakančiojo, labai svarbu yra karinės ir politinės vadovybės vieningumas. Čia apeliuojama į tai, kad viskas būtų profesionaliai vertinama – ir politinė dedamoji, ir veiksmai, ir priimami tinkami politiniai sprendimai.
O kiek tai susieta su kariniais sprendimais, tai, žinoma, ruošiamasi. Tiesiog teko lankytis ir Estijos ginkluotųjų pajėgų, gynybos pajėgų bazėje, kur britų ir prancūzų padaliniai tiesiogiai integruoti į valdymo ir vadovavimo struktūras ir yra neatskiriama dalis. Kitaip sakant, kilus bet kokiai krizei, karui ar grėsmei, būtų reaguojama kartu su Estijos pajėgomis. Turiu omenyje tuos NATO padalinius.
Kaip Estija tam ruošiasi?
Tai Estijoje irgi toks pat požiūris kaip Lietuvoje? Jie irgi taip ruošiasi, atsakingai žiūri, ar turi kažkokį kitą matymo kampą? Gal kažkokių išgirdote naujienų, kažkas jus nustebino, ką jie sako?
G. Bagdonas: Mūsų sąjungininkai estai galbūt pragmatiškesni, mažiau emocijų. Tam tikra prasme man susidarė įspūdis, kad jie yra ramesni. Taip, jie turi tiesioginę sieną su Rusijos Federacija, su šalimi agresore.
Kiek žinau, netoli tos sienos yra dislokuotas ne vienas, o keli Estijos kariniai vienetai. Vyksta nuolatiniai mokymai, įtraukiant ir sąjungininkus. Yra didžiuliai žvalgybiniai pajėgumai, sutelkti tiek nacionaliniai estų, tiek kitų valstybių, kurios remia.
Ta prasme labai svarbu situacijos matymas, įvertinimas, informacijos turėjimas. Akys ten nukreiptos į rytus. Kartais mūsų visuomenėje, ne išimtis, žinoma, ir Vakarų visuomenėse, pastebėjau, kad šiuo metu toliau nuo Lietuvos esančiose Vakarų visuomenėse daugiau emocijų kartais sklinda, daugiau baimių.
Bet to ir siekia Kremlius. Tą mes turime suprasti – vykdomi panikos ir chaoso kėlimo veiksmai, kurių tikslas yra, kad nepasitikėtume patys savimi, institucijomis, mūsų pajėgumais, sąjungininkais, NATO. Keliamos įvairios niekuo nepagrįstos teorijos. Na, kaip kažkada yra rašęs vienas kinų išminčius, geriausias vadas yra tas, kuris laimi karą be mūšio. Tai va to ir siekiama Kremliuje.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
