Apie tai laidoje kalbėjo atsargos generolas, buvęs Lietuvos oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis.
Kodėl raketa nepataikė į droną?
Pirmiausia pradėkime nuo raketos, kuri buvo paleista, nepataikė ir susinaikino. Jos nuolaužos krito Biržų rajone. Ponas Premeneckas kalbėjo, kad bus tiriamos šios nuolaužos, naikintuvo informacija ir panašūs dalykai, siekiant išsiaiškinti, kodėl nebuvo pataikyta. Ar iš to bus įmanoma atsakyti?
E. Mažeikis: Manau, kad bus įmanoma atsakyti, ypač iš to, kas įprastai įrašoma objektyvios kontrolės prietaisais pačiame naikintuve. Bus galima nustatyti visą atakos eigą. Dėl kokių priežasčių raketa galėjo nepataikyti ar nesuveikti, jų yra tikrai visa puokštė. Tai gali būti ir techniniai nesklandumai.
Raketa yra tikrai sudėtingas techninis įrenginys. Naikintuvo radaras taip pat svarbų vaidmenį čia vaidina. Gali paveikti meteorologiniai reiškiniai. Gali paveikti ir tai, kad dronas, šiuo atveju taikinys, nusileidžia į labai mažą aukštį ir pradeda trukdyti raketos užvedimo galvutei, kuri yra pačioje raketoje. Gali pradėti kliudyti ir medžiai, ir kitos natūralios kliūtys. Taigi priežasčių gali būti nemažai.
Kita vertus, neatmeskime ir žmogiškos klaidos, nes lakūnas, pilotas, kuris sėdi naikintuve, turi tikrai labai trumpą laiką atlikti šią ataką. Aš, kaip buvęs naikintuvo pilotas, galiu pasakyti, kad prieš tokį lėtą taikinį kaip propelerinis dronas tikrai nelengva atlikti ataką, nes tas atakos langas yra labai trumpas. Naikintuvas skrenda greitai, o taikinys – lėtai.
Raketos negali paleisti iš labai toli, bet negali paleisti ir per arti, nes tas langas, kuriame galima paleisti raketą, yra labai siauras. Taigi priežasčių gali būti nemažai, bet manau, kad bus išsiaiškinta, kodėl taip išėjo.
O dėl raketos susinaikinimo – ar įprasta, kad jeigu ji nepataiko, susinaikina, kad kažkur kitur nepadarytų žalos? Gal galite tai pakomentuoti?
E. Mažeikis: Jūs visiškai teisingai pastebėjote. Tai yra tiesiog pačioje raketoje įdiegta funkcija. Jeigu ji nepataiko į taikinį, praskrenda pro šalį, tai po kurio laiko tiesiog sprogsta ore, kad kuo mažiau padarytų nuostolių žemėje. Tada ant žemės nukrenta tik smulkios nuolaužos, smulkūs gabaliukai, kurie lieka iš tos raketos. Tokia funkcija yra visose aviacinėse raketose.
Vis dėlto kilo klausimų, kur dingo antroji raketa, nes iš viso buvo paleistos dvi. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad „orlaivis su raketa saugiai nusileido ant žemės ir dabar jau yra tos šalies, kuri vykdė oro gynybos misiją. Reikalas išsiaiškinti, kas atsitiko su ja.“ Kaip tai įmanoma? Jeigu raketa buvo paleista, kaip ji galėjo likti su orlaiviu? O gal jos apskritai nepavyko paleisti? Kokia jūsų versija?
E. Mažeikis: Sprendžiant iš to, ką pasakė kariuomenės vadas, o jis, manau, yra pakankamai gerai informuotas, tai, manau, kad buvo bandoma paleisti raketą, bet ji tikriausiai nesuveikė, neužsidegė vadinamasis raketos maršinis variklis ir galbūt ji tiesiog liko ant naikintuvo.
Nes pats pasakymas, kad saugiai nusileido su raketa, reiškia, kad raketa taip ir liko kaboti po sparnu. Kita vertus, naikintuvas turi ne dvi raketas, jų turi daugiau, taigi gal kariuomenės vadas turėjo omenyje, kad su kitomis raketomis nusileido. Čia aš nenorėčiau veltis į spekuliacijas.
Aš, kaip suprantu, jis komentavo būtent apie tą antrąją raketą.
E. Mažeikis: Tada darau prielaidą, kad antroji raketa tiesiog neišėjo iš naikintuvo pakabinimo taško, kur ji paprastai prie sparno būna prikabinta. Tokių atvejų irgi pasitaiko. Nepasakyčiau, kad tai yra kažkoks labai retai atsitinkantis atvejis, nes tai yra technika, kuri gali turėti klaidų. Gali dėl drėgmės ar dėl kokių nors kitų priežasčių kažkas nesuveikti.
Ar Lietuvai reikia daugiau radarų?
Ar dronas buvo ukrainietiškas, suklaidintas Rusijos priemonių, nes ukrainiečiai, kaip žinia, naktį atakavo objektus Rusijoje? Kaip suprantu, tai pateikiama kaip labiausiai tikėtina versija, bet kaip buvo iš tikrųjų, mes ir neišsiaiškinsime. O jeigu turėtume daugiau radarų ar kitų priemonių, būtų galima atsakyti į tokius klausimus?
E. Mažeikis: Matote, radarai paprastai negali nustatyti drono priklausomybės. Drono priklausomybę sunku nustatyti net radus nuolaužas. Reikia tikrai rimto tyrimo, kad nustatytum, kam jis priklauso, kas jį pagamino, kas jį paleido. Kas pagamino, dar nereiškia, kad tie ir paleido. Čia gali būti įvairių versijų.
Šiaip žiūrint į didesnį paveikslą, jūs teisingai pastebėjote, kad šiąnakt buvo atakuotas Ust Lugos uostas netoli Sankt Peterburgo. Tai didžiausia tikimybė, kad tai vienas iš ukrainiečių dronų, tiesiog gerokai nuklydęs į šoną.
Apie droną Lietuvą informavo Baltarusija
Apie droną Lietuvą informavo Baltarusija, kaip skelbia mūsų pareigūnai. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis sakė, kad tai neblogas dalykas, jog Baltarusija apie tai informavo. Ar jūs tai vadintumėte neblogu dalyku? Ar tai priskirtumėte prie paaiškinimų, kad naktį Lietuvoje stebėti dronai ir balionai nėra tarpusavyje susiję?
E. Mažeikis: Šita linija tarp Baltarusijos ir Lietuvos veikia nuo 2004 metų, berods, jeigu neklystu. Tikslios datos neatsimenu, nors aš pats ją pasirašiau su baltarusiais. Tuo metu buvau oro pajėgų vadas ir buvau įpareigotas mūsų Krašto apsaugos ministerijos sudaryti tokią sutartį dėl tarpusavio apsikeitimo informacija.
Tai yra tiesiog telefonas, kuriuo galima paskambinti į Minską ir atvirkščiai – Minskas gali paskambinti į Kauną, kur yra mūsų oro erdvės kontrolės centras, ir pranešti apie nesusipratimus ar pastebėtus taikinius pasienio zonoje.
Tai, kad Baltarusija pranešė, yra geras ženklas. Jie ne visada praneša. Aš pastebėjau, kad jie dažniausiai paskambina, kai skrenda ne rusų, o ukrainiečių dronai. Taigi nėra garantijos, kad jie visada paskambins.
Kita vertus, mūsų radarai mato gana neblogai ir, kiek žinau, oro pajėgų radarai pastebėjo tuos dronus dar gerokai prieš jiems priartėjant prie mūsų sienų. Dabar, ar oro balionai susiję, ar ne, čia irgi tikriausiai daugiau spėliojimai. Reikėtų žinoti, kas juos paleido.
Jeigu tai kontrabandininkai, tai nemanau, kad jie derino laiką su kokiais nors pareigūnais Ukrainoje, kada šie paleis savo dronus link Sankt Peterburgo, o jie paleis balionus. Manau, čia tiesiog sutapimas.
O jeigu iš Baltarusijos pusės buvo įsikišusios specialiosios tarnybos ir norėjo pažiūrėti, kaip mūsų sistema reaguos, kai yra didesnis krūvis, reikia pripažinti, kad šiąnakt mūsų oro erdvės kontrolės ir stebėjimo valdyba, karinės oro pajėgos dirbo tikrai išsijuosusios. Buvo ką veikti.
Tuos dronus, kurie skrido išilgai Lietuvos sienos Baltarusijoje, vis tiek reikėjo labai įdėmiai stebėti. Ir tą, kuris skrido į Lietuvą, ir balionus, ir pakilusius naikintuvus. Tarp kitko, naikintuvų kovinį valdymą vykdo lietuvių operatoriai, tai daro Lietuvos karinės oro pajėgos. Taigi darbo šiandien buvo visiems. Tikrai naktelė buvo įtempta, sakyčiau.
Kaip reiktų vertinti tarnybų darbą?
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas šią naktį vadina chaoso naktimi. Pasak jo, nepaisant visų kalbų, ministrui Kaunui oro gynyba netapo prioritetu. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad šioje situacijoje chaoso nebuvo, o struktūroms ir pareigūnams priekaištų neturi. Kaip vis dėlto įvertintumėte šios nakties įvykius, be to, kad tarnyboms teko didžiulis darbo krūvis?
E. Mažeikis: Opozicijos vaidmuo toks ir yra – visą laiką vaikščioti aplink valdžią ir ją kritikuoti. Manau, kartais tikrai ne be reikalo. Bet manau, kad didelio chaoso šiąnakt tikrai nebuvo. Viskas veikė, kaip ir priklauso. Naikintuvai buvo pakelti ir jie tikrai tą droną surado ir identifikavo.
Tai, kad jo iškart nenumušė Kauno apylinkėse, manau, labai brandus sprendimas, nes niekas nenorėtų matyti drono nuolaužų, nukritusių ant kokios nors sodybos, ar dar kokių nors negerų dalykų.
O kiek tame pasakyme, kad ministras neteikia prioriteto, tai čia irgi negalėčiau sakyti, kad Krašto apsaugos ministerija neskiria dėmesio oro gynybai, bet visada galima norėti daugiau, geriau ir greičiau. Tai natūralu. Ir opozicija tą visada pastebi ir paryškina. Manau, tokia situacija yra.
Kodėl žmonės nebereaguoja į pranešimus?
Krizių valdymo centro vadovas Vitkauskas atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje pastebi raginimus nebereaguoti į pranešimus apie oro grėsmes. Jis primygtinai ragina taip nesielgti, reaguoti ir vykdyti pranešimuose pateiktas instrukcijas, kad visi liktume saugūs. Ar dėl vieno drono verta kelti tiek panikos? Kaip jūs tai vertinate? Ar yra auganti grėsmė, kad žmonės tiesiog visai nebereaguos į tokius pranešimus?
E. Mažeikis: Šita moneta turi dvi puses. Viena pusė – kad iš tikrųjų žmonės pripranta, atbunka ir paskui numoja ranka: „Čia kaip visada, tik pažadino be reikalo naktį.“ Tai viena pusė. O kita pusė yra tai, kad gal geriau pratintis prie šitų procedūrų, susirasti, kur yra artimiausia slėptuvė. Nesakau, kad reikia būtinai į ją bėgti, bet galima vieną naktį gal ir nubėgti, pažiūrėti, ar tikrai ten uždaryta, ar atidaryta.
Tai yra toks treniravimosi procesas, prie kurio mūsų tauta tikriausiai po truputį turėtų pratintis. Čia reikėtų surasti aukso vidurį, kad neskelbtume pavojaus vien dėl pavojaus. Nes paskui žiniasklaida, jūs, klausite pareigūnų: „Tai kodėl jūs nepaskelbiate pavojaus?“ Čia labai slidi riba pareigūnams, jeigu jie manys, kad gal nėra didelio pavojaus, o kai kurie Lietuvos piliečiai tai laikys neteisingu elgesiu: „Kodėl manęs neinformavo?“
Mūsų visuomenė dabar jau daugmaž pasidalijusi į dvi, gal į tris dalis. Trečia dalis – kuriems visiškai „dzin“. Bet viena dalis labai susirūpina ir tiesiog nemiega likusią nakties dalį, nes jiems tai sukelia stresą. Kita dalis – tie, kurie pasižiūri, kad pavojus, persisuka ant kito šono ir miega toliau. Manau, tokia dabar situacija ir tikriausiai recepto, kuris įtiktų visiems, nėra.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
