Vokiškame leidinyje „Bild“ yra rašoma, kad Rusija, atrodo, jau dvejus metus stato milžinišką pasiklausymo įrenginį – vos 25 kilometrų atstumu nuo NATO sienos.
Prie Černiachovsko, Kaliningrade, visai greta Rusijos karinio jūrų laivyno bazės, pagal tiriamosios žurnalistikos platformą „Tochnyi“, beveik baigiama statyti didžiulė, apskritimo formos antenų struktūra.
CDAA įrenginys Kaliningrade, užbaigus statybas, leis Rusijai stebėti NATO elektroninius ryšius, ypač kritinėse srityse Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Be to, tai galėtų palengvinti ryšį su panirusiais povandeniniais laivais Baltijos jūroje arba Šiaurės Atlante.
Antenų masyvas yra skirtas karinei radijo ryšio žvalgybai
Kaip toliau vokiškame dienraštyje „Bild“ yra rašoma, tokia stotis sustiprintų pasyvų Rusijos informacijos rinkimą, kitaip tariant – informacijos apie priešo komunikaciją, judėjimą ar technikų kaupimą, visiškai atitinkant Rusijos elektroninio karo doktriną.
Apskritiminė simetrija, saugumo zona ir centrinė aikštelė leidžia spręsti, jog tai – apskritimu išdėstytas antenų masyvas (CDAA), skirtas karinei radijo ryšio žvalgybai ir komunikacijai (dažnių diapazonas: nuo kelių MHz iki 28 MHz).
Turėdama skersmenį nuo kelių šimtų metrų iki 1600 metrų, Kaliningrado stotis, pastačius ją iki galo būtų gerokai didesnė už kitas tokio tipo sistemas, kurių dydis siekia apie 400 metrų.
Krašto apsaugos ministerija: „Šis objektas skirtas ne šnipinėjimui, o orlaivių ir raketų aptikimui“
Kaip rašė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos karinė žvalgyba keletą metų Kaliningrado srityje stebi užhorizontinės radiolokacinės stoties 29B6 „Konteiner“ statybas, kurios elementai statomi keliose eksklavo vietose.
Šis objektas, pasirodo, yra skirtas ne šnipinėjimui, o orlaivių ir raketų aptikimui oro erdvėje kelių tūkstančių kilometrų nuotoliu.
Statomas objektas, kai bus baigtas, neva KAM, padidins Rusijos potencialą stebėti oro erdvę dideliu atstumu, tačiau šiuo metu nekelia ir ateityje nekels tiesioginės grėsmės ar rizikų Lietuvos saugumui.
2024 m. trikdžių mastas iš Karaliaučiaus pusės tik augo
Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), strateginio valdymo grupės, komunikacijos projektų vadovės Olgos Malaškevičienės nuomone, RRT, bendradarbiaudama su kitomis atsakingomis institucijomis, nuosekliai stebi situaciją, analizuoja radijo trukdžių apimtį ir poveikį.
Palyginus 2025 ir 2024 metų duomenis, matoma, kad 2024 m. trikdžių mastas iš Karaliaučiaus pusės augo nuosekliai, o nuo 2025 m. pradžios radijo trikdžių intensyvumas išlieka stabiliai aukštas.
Anot O. Malaškevičienės, tuo pat metu pirmą kartą fiksuoti ir radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemoms žemės paviršiuje vakarų Lietuvoje ir pasienyje su Karaliaučiaus sritimi.
Nors civilinės aviacijos saugumas išlieka užtikrintas, tarptautiniu mastu imamasi veiksmų siekiant išspręsti šią problemą iš esmės.
Rusija neneigė, kad palydoviniai trukdžiai keliami iš jos pusės
Pasak RRT, Rusijos administracija nepaneigė fakto, kad radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemoms keliami iš jos pusės, tačiau savo veiksmus motyvavo poreikiu apsaugoti nacionalinę infrastruktūrą.
ITU RRB tokių argumentų nelaikė pakankamais. Rusija buvo įpareigota laikytis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konstitucijos bei Radijo ryšio reglamento nuostatų.
Rusijai, kaip rašė O. Malaškevičienė, yra nurodyta nedelsiant nutraukti žalingus radijo trukdžius, kylančius iš jos teritorijos ir veikiančius palydovinės navigacijos sistemų veikimą.
Taip pat Rusijai, pasirodo, pavesta ištirti Suomijos ir Lietuvos pateiktus radijo trukdžių mobiliam ryšiui atvejus ir imtis reikiamų veiksmų problemai spręsti.
RRT yra paruošusi planą
RRT teigimu, jų institucija yra parengusi plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtros planą 2025–2030 m., kuriuo bus siekiama užtikrinti mobilaus plačiajuosčio ryšio prieinamumą kaimiškose vietovėse, pasienio teritorijose, o 100 Mb/s spartą visiems namų ūkiams tankiau gyvenamose teritorijose ir užtikrinti paslaugų teikimą ypatingų aplinkybių atvejais (įskaitant ir valstybės institucijoms).
Dabartinis geopolitinis kontekstas parodo, kad vien tik rinkos dalyvių pastangų nepakanka, anot RRT.
Spartesnei ir strategiškai svarbiai ryšių infrastruktūros plėtrai būtinas aktyvesnis valstybės institucijų dalyvavimas ir aiški, investicijoms palanki reguliacinė aplinka.
Šiuo metu teisiniai ir administraciniai reikalavimai vis dar riboja paslaugų teikėjų galimybes plėtoti ryšio tinklus, ypač kelių, geležinkelių ar saugomų teritorijų zonose.
Būtina iš esmės keisti požiūrį į infrastruktūros plėtrą
Operatoriams tenka bylinėtis dėl infrastruktūros įrengimo ant savivaldybių pastatų, nors tokią galimybę numato įstatymai.
„Siekiant užtikrinti ryšių sistemos atsparumą ir kokybę visos šalies mastu, būtina ne tik peržiūrėti reglamentavimą, ieškoti finansinių skatinimo galimybių, bet iš esmės keisti požiūrį į infrastruktūros plėtrą.
Glaudus bendradarbiavimas tarp politikos formuotojų, savivaldybių ir operatorių yra būtinas, siekiant kad ryšių infrastruktūra būtų atspari, saugi, o aukštos kokybės paslaugos pasiektų ne tik didmiesčius, bet atokesnius regionus”, – sakė RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
