Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina įvairūs veiksniai. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinomis kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų atkalbinėjimai. Nevyriausybinės organizacijos informuoja apie atvejus, kuomet paaiškėja, kad nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse žmonės yra izoliuojami nuo žinių apie skiepus. Kaip išspręsti šias problemas?

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina įvairūs veiksniai. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinomis kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų atkalbinėjimai. Nevyriausybinės organizacijos informuoja apie atvejus, kuomet paaiškėja, kad nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse žmonės yra izoliuojami nuo žinių apie skiepus. Kaip išspręsti šias problemas?

REKLAMA

Prasčiausi vakcinacijos rodikliai šalyje – Šalčininkų savivaldybėje.  Antradienio duomenimis, visų vakcinuotų gyventojų skaičius siekė 44,7 proc. ir tai 23 procentiniais punktais mažesnis skaičius nei Lietuvos vidurkis – 67,7 proc.

Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Janina Alkovska nurodo, kad tam, kad minėtame rajone būtų paskiepyta kuo daugiau gyventojų, dar vakcinacijos pradžioje pradėtos dalinti skrajutės, kuriose trimis kalbomis: lietuvių, lenkų rusų, kuriose aiškinama apie vakcinų naudą.

REKLAMA

Taip pat prieš kelis mėnesius poliklinikos slaugytojos pradėjo vykti pas pacientus į namus, kurios ragina skiepytis, kartu su savimi turi vakcinas.

Tačiau, kaip nurodo J. Alkovska, rezultatas kol kas nedžiugina. Vakcinacijos rodikliai praktiškai nekinta, o medikų raginimais pasitiki tik mažuma gyventojų.

„Vasaros metu seniūnijos dirbo su jaunesnio amžiaus grupėmis. Dabar, bendradarbiaudamos su poliklinikomis, slaugytojos vyksta į namus pas senukus. Bet tie raginimai labai įvairiomis istorijomis pasibaigia.<…> Paskiepyta nėra daug, tad galima sakyti, kad akcija nepavykusi“, – sako ji, nurodydama  „lūkesčiai buvo daug didesni gavosi rezultatas“.

Paskiepyti senjorus atvykusiems medikams neretai tenka stoti į akistatą su giminaičiais, kurie nesutikdami paskiepyti senjorus, juos užplūsta keiksmais ar piktybišku elgesiu. 

„Poliklinikos direktorė viename iš susirinkimų yra pasidalinusi istorija, kurioje pasakoja, kad atvykus slaugytojai paraginti pasiskiepyti buvo paleisti šunys. Ją galima vadinti nukentėjusią, nes kai ateini pas žmogų pasikalbėti, atsakyti į klausimus, tenka kovoti su griežtais nusistatymais.

REKLAMA
REKLAMA

<…> Kai atsirado galimybė gauti 100 eurų kompensaciją, taip pat buvo visokių nuotaikų. Ne vienas senukas yra sakęs, kad pats sumokės 100 eurų, kad tik būtų paliktas ramybėje“, – sako J. Alkovska.

Anot jos, savivaldybė pastebi, jog Šalčininkuose vyrauja tendencija nepasitikėti net tik skiepais, bet ir pačia medikų bendruomene – į juos žiūrima įtariai.

„Kai mes vykdėme telefoninę gyventojų apklausą, mes bandėme išsiaiškinti, kokios nenoro skiepytis priežastys, išsiaiškinti, kas neramina žmogų. Tai iškildavo visokių situacijų – teigdavo, kad skiepytis nerekomenduoja gydytojas, nors jis meluodavo ir tokiu būdu atsikalbinėdavo dėl skiepų.

<…> Kiek mes galime tiek mes bendraujame bendruomenėmis, įmonėmis, viską bandome išdėstyti. Senukai mokslinės informacijos nepriima“, – pasakoja J. Alkovska, pridurdama, kad siekiama „padirbėti ir su mitais, kurią skleidžia antivakseriai“.

„Neretai specialistams atvykus į įmonę, turinčią nedideli imunizacijos procentą, paaiškėja, kad kartais net ir visa atmosfera būdavo nusistačiusi. Paaiškėdavo, kad visi straipsniai ar video medžiaga, kurią žmonės yra pamatę, paveikė juos. Nesvarbu, ar tai Rusijos, ar tai Lenkijos (vaizdo įrašai, straipsniai – aut. past.) – jų buvo visokių. Tai bandėme paneigti mitus aiškinant, kur tos klaidos yra“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Vakcinacija, skiepai (Irmantas Gelūnas/Fotobankas)

Ekspertas: reikėtų pilnaverčio tyrimo

Dar birželio-liepos mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“ Šalčininkų savivaldybės užsakymu atliko apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių žmonės vengia vakcinuotis.

Daugiausia, virš 44 proc. respondentų teigė, kad vakcinuotis nenori, nes bijo šalutinių poveikių ar yra įsitikinę, kad vakcina gali pakenkti sveikatai. Beveik 37 proc. teigė apskritai nepasitikintys vakcinomis nuo COVID-19. Apie 14 proc. žmonių sakė nepasitikintys tomis vakcinomis, kurios yra siūlomos Lietuvoje.

Komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis atkreipia dėmesį, kad situaciją apie Šalčininkų rajoną visuomenė sužino iš valdžios atstovų, „kurie yra suinteresuoti ginti save, savo versijas“, tačiau tyrimų, kurie pagrįstų valdžios atstovų teiginius, nėra, todėl 

„Visa informacija, kur jie sako, kad visko jau griebėsi ir viską padarė – yra iš mero arba savivaldybės atstovų. Jei Šalčininkų rajone būtų padarytas pilnavertis tyrimas, išsiaiškinant, kaip žmonės reaguoja, keik jie matė informacijos, kokią informaciją jie matė, kaip jie vertina – tuomet galėtume įvertinti, kas Šalčininkų rajone nepadaryta, kas padaryta.

REKLAMA
REKLAMA

Norėtųsi savivaldybės paklausti, ką padarė žinodami priežastis, kad trūksta informacijos“, – teigia jis.

Pasiteiravus J. Alkovskos, ką savivaldybė ar rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė padarė, kad po vykdytos apklausos vakcinacijos problema būtų išspręsta efektyviau, ji nurodo, kad dabar visas dėmesys sutelktas į COVID-19 skiepų svarbą: „Pamatėme, kad yra ties kur dirbti“.

Pasitaiko gyventojų, kurie pirmą kartą išgirsta apie skiepus

Tačiau ne tik vakcinacijos rodikliai Šalčininkuose kelią nerimą. Nors visuotinė vakcinacija jau nuo gegužės galo, kaip informuoja Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė, pasitaiko atvejų, kuomet savanoriams, bendradarbiaujantiems su Vilniaus miesto Antakalnio poliklinika, paskambinus gyventojams jie teigia pirmą kartą išgirdę apie koronavirusą ar skiepus nuo COVID-19 skiepus.

„Vienas savanorių pasakojo, kad pasitaiko ir atvejų, kai rusiškai atsako, jog nežino nei kas tas kovidas, nei vakcinos. Būna ir su negalia ir su senatvine dimensija.Tai taip, tikrai būna tokių žmonių, kurie neaišku, ar girdėjo, ar ne“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau tokių gyventojų pasitaiko tik atokesnėse, nuo miesto nutolusiose vietovėse.

L. Lesaukaitės manymu, šeimos nariai kartais specialiai pažeidžiamą žmogų izoliuoja nuo informacijos, kad jis ramiau jaustųsi: „Mums atrodo, kad jau tai neįmanoma, kai tos visos informacijos apstu, bet tikrai būna, kad žmogus nežino, negirdėjo. <…> Bet tokių atvejų, kad žmonės visiškai nieko nežinotų ir negirdėtų, būtų atsiriboję nuo informacijos priemonių ar jų nepasiektų žinios“.

„Kiekvieną žingsnį turi lydėti komunikacija“

Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė pažymi, kad  sprendžiant šias problemas savivaldybės geriausiai gali parinkti atitinkamas priemones, kad pasiektų atokiausiai gyvenančius savo gyventojus, kurių nepasiekia žiniasklaidos, valstybės ir savivaldybių institucijų, gydymo, švietimo, socialinių ir kitų įstaigų skelbiama informacija apie vakcinaciją.

Tačiau A. Armalio manymu, problema susijusi ne tik su konkrečiomis savivaldybėmis, bet ir su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacija, kurios „nebuvo pusę metų“.

REKLAMA
REKLAMA

„Per tą laiką leista mitams, dezinformacijai, sąmokslo teorijoms plisti. Žinoma, jos būtų bet kuriuo atveju atsiradusios, bet kuomet buvo baltas lapas, tai pirmieji savo istoriją pradėjo rašyti antivakseriai. Paskui jau reikėjo neįtikinėti, kad yra gerai, bet įtikinėti, kad tai nėra blogai – čia yra vienas iš esminių praradimų. Kiekvieną žingsnį darbinį žingsnį turi lydėti komunikacija.  Čia mes matome, kad nesugebėjo Sveikatos apsaugos ministerija lygioje vietoje paslysti su komunikacijos konkursu“, – sako jis.

Jis taip pat priduria matantis ne sveikatos ministro Arūno Dulkio nekompetenciją, bet vidurinės grandines valdininkų sabotažą ministerijoje: „Nes ji daro daug įvairių konkursų, komisija yra tikrai kompetentinga. Būtų labai įdomu sužinoti tikrąsias priežastis, kurios, manau, giliau nei viešojoje erdvėje pateikiame“.

Dar praėjusį mėnesį apie šią situaciją, kad ne visi Lietuvos gyventojai žino apie galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19, LRT radijo „Ryto garsų“ laidoje paklausta premjerė Ingrida Šimonytė sakė neatmetanti tokios galimybės, tačiau tikinti, kad tokių žmonių yra labai mažai.

REKLAMA
REKLAMA

„Man atrodo, kad negalime atmesti tokios, kad yra vienas ar dešimt žmonių, kurie neturi radijo, televizoriaus, kurie neskaito jokio leidinio ir pas kurį niekas neužeina savaičių savaites. Turbūt, kad visiškai to atmesti negalėčiau, bet turbūt tai yra labai reti atvejai. Labai seniai jau yra vieša informacija, kuria gyventojas kartais girdi, bet galbūt ignoruoja, ne visada pastebi.

Vis dėlto, tiek medikai, šeimos gydytojai yra pasitelkti, kad jiems siūlytų skiepytis. Medikai netgi skundėsi tuo, kad skambina savo pacientams ir po tris, ir po keturis kartus, bet kartais ir nelabai kilnių žodžių susilaukia“, – sakė premjerė.  

Pasiteiravus SAM atstovų, kaip pastaruoju metu skatinama vakcinacija, ar jos nėra per maža, jie atsako, kad priemonių yra visokių: „Pasiskiepijusiems senjorams skiriama piniginė išmoka, išplėstas skiepijančių įstaigų tinklas (įtrauktos vaistinės, poliklinikos), gydytojai skatinami aktyviau įsitraukti į gyventojų informavimą apie vakcinaciją, ministerija komunikuoja apie vakcinaciją savo informacijos sklaidos kanalais“.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau SAM nevykdo atskiros revakcinacijos viešinimo kampanijos.

 „Ministerija nuolat apie tai komunikuoja savo informacijos sklaidos kanalais, ši tema įtraukta į Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamus viešinimo projektus“.

Ministerija nurodo, kad šiuo metu gyventojai aktyviai skiepijasi sustiprinančiąja doze – darbo dienomis paskiepijama daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Skiepijimas pirmąja doze yra sulėtėjęs – tokių gyventojų per dieną sulaukiama apie 2 tūkst.

Ir teisingai, nėr ko vartoti psiaudo marmalų, kurie tik neša naudą Bigpharm'ai ir jos tarnams, tokiems kaip šimonytdulkėms, o žmonėms, tik mažina imunitetą.
Sergamumas nesumažėjo mirtys nesumažėjo šalutinių poveikių po skiepų tūkstančiai apie kokią naudą šnekat?
TAI KODEL MUM KLAUSYTI SIMONYTES ??? JI GI NEPASAKO KAD ATEJO VISIEMS LAIKAMS IR TIK TAIP VISADA BUS DABAR PER AMZIU AMZIUS, GP, SKIEPAS KAS MENESI , IR T T., NES SND JI , PO 3 METU KITA NUOMONE ATEIS... JEZAU KAIP JUOS NUVERSTI GREICIAU
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų