„Šito mokesčio (NT mokesčio – BNS) jau seniai reikėjo. Jis, vienas dalykas, aušina pačią rinką, nes lietuvaičiai tikrai įsisiūbavo su nekilnojamuoju turtu, galbūt net per daug. Tai papildomi mokesčiai šiek tiek aušina norą pirkti nekilnojamą turtą“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
„Kitas dalykas, tokie mokesčiai gali paskatinti atsisakyti nenaudojamo nekilnojamojo turto. Jis paskatina apyvartumą pačioje rinkoje. Išties yra daug nekilnojamo turto, kuris nenaudojamas, ir jo vystytojas negali nupirkti, nes jo niekas nenaudoja. Tai tokie mokesčiai gali pajudinti vieną ar kitą objektą“, – teigė analitikas.
Pasak M. Dubnikovo, tuo pat metu reikėtų kalbėti ir apie valstybės valdomo NT apmokestinimą.
„Šiuo metu jis yra toks neliečiamas, kur, sakykime, valstybinės įstaigos turi tikrai perteklinio NT ir jei joms skaudėtų jį turėti, tada galbūt jie imtųsi veiksmų optimizuoti savo plotus. Bet šito, ko gero, nebuvo ir, panašu, nebus imtasi“, – sakė jis.
Nepaisant to, M. Dubnikovas kritikuoja Vyriausybę, kad ši naujus mokesčius nori priimti kartu su biudžetu. Anot jo, į metų pabaigoje pateikiamus pasiūlymus nespėjama įsigilinti.
„Visa Vyriausybė yra pasirašiusi susitarimą su socialiniais partneriais, kad mokesčiai nebus keičiami likus mažiau nei šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo. Dabar matome priešingą variantą, tai yra vėl su biudžetu krūva pakeitimų, kuriems niekas neturi laiko pasiruošti ir jų netgi normaliai įvertinti“, – teigia analitikas.
Pasak jo, Vyriausybė siekia surasti papildomų biudžeto pajamų, kad galėtų, pavyzdžiui, padidinti vaiko pinigus.
„Akivaizdu, kad norima beatodairiškai kitais metais šiek tiek pabarstyti pinigų, pavyzdžiui, pridėti prie vaiko pinigų. Tas siekis barstyti pinigus, jis reikalauja finansavimo, o to finansavimo nėra. Be to, kitais metais prognozuojamas ekonominis lėtėjimas, tai mokesčių surenkamumas darosi problematiškas, tad reikia naujos bazės“, – sakė M. Dubnikovas.
„Bendrai paėmus kai kurie pakeitimai yra logiški, kai kurie kritikuotini, bet didžiausias blogis yra, kad vėl einama su biudžetu ir keičiami mokesčiai nuo sausio 1 dienos“, – apibendrino jis.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc. komercinio NT mokesčio tarifą (dabar 0,3 proc.).
Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus.
Išplėtus gyventojų NT apmokestinimo bazę, mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Be NT mokesčio bazės išplėtimo, Finansų ministerija taip pat siūlo didinti akcizus tabakui, degtinei ir degalams, įvesti didesnį progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
