Mačiulis giria Nausėdą už švietimo reformos kritiką papildyta 12.10 val.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog švietimo reforma yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių, ir jis turi būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų bei kovos su korupcija.

N. Mačiulis giria prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmoje metinėje kalboje nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos. 

„Neatliekamas mokyklų tinklo optimizavimas, vis dar nėra nacionalinio švietimo susitarimo ir buvo paraginta jį kuo greičiau priimti, užmiršti bet kokius skirtumus tarp kairių ir dešinių partijų, tarp vienų ar kitų politinių jėgų, tai yra partijų skola Lietuvai. Manau, tai vienas iš svarbiausių akcentų, kuris turėtų būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų ir korupcijos mažinimo, nes tik ant kokybiškos, tvarios švietimo sistemos mes galime sukurti ilgalaikę gerovės valstybę. Ne dabartiniams pensininkams, dabartiniams dirbantiesiems, dabartinei kartai, bet ir ateities kartoms“, – teigė N. Mačiulis. 

„Labai tikiuosi, kad politikai įsiklausys bent į šį patarimą ir nacionalinis susitarimas bus ir tos reformos, kurios vilkinamos du dešimtmečius, jos pagaliau prasidės“, – pridūrė jis. 

Anot ekonomisto, svarbi ir šalies vadovo nuostata, jog net ir esant tobulai mokesčių sistemai negalima sukurti gerovės valstybės, jei tuo pačiu vyks neskaidrūs viešieji pirkimai ir didelė korupcija.

„Čia labai akivaizdi indikacija, kad valstybės lėšas reikia naudoti atsakingai nes perskirstant daugiau per biudžetą nebūtinai sukursi gerovės valstybę, jeigu tuo pačiu metu tos lėšos bus ištaškomos ne skaidriai ir neefektyviai“, – sakė N. Mačiulis.

Tačiau jis teigė nesutinkantis su prezidento mintimi, jog stokojama ryžto ir vėluojama imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti koronaviruso pasekmes šalies ekonomikai. N. Mačiulio manymu, pagal daugelį rodiklių Lietuva yra neįtikėtinas sėkmės pavyzdys, kaip greitai ji įveikė krizę. 

„Tiesa, kad Vyriausybė gelbėjimo planą pasiūlė labai greitai ekonomikos, jo įgyvendinimas iš pradžių strigo, bet tikrai negalime sakyti, kad nepavyko sustabdyti viruso plitimo ekonomikoje. Matome, kad Lietuvos vidaus paklausa, gyventojų vartojimas jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį, nedarbo lygis nebedidėja, o mažėja, pagal daugelį kitų rodiklių Lietuva yra neįtikėtinas sėkmės pavyzdys, kaip greitai mes susidorojome su šia krize“, – sakė N. Mačiulis. 

REKLAMA

Pasak jo, greitai amortizuoti šoką leido ne tik Vyriausybės sprendimai, bet ir tai, kad šalis buvo gerai pasiruošusi bet kokiam sukrėtimui, ji neturėjo užsienio prekybos deficito, turėjo mažą skolą, didelį konkurencingumą. 

„Aš neabejoju, kad Lietuva, o gal ir visos Baltijos šalys po šios krizės bus minimos ne kaip labiausiai nukentėjusios, bet kaip pavyzdys, kaip pavyko lengvai išplaukti tinkamai pasiruošus ir tinkamai sureagavus į tokio pobūdžio iššūkį“, – sakė ekonomistas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų