Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
Realus biudžeto deficitas ir rizikos dėl nesurinktų mokesčių
Kiek pinigų biudžetas gali negauti dėl pernelyg optimistinių lūkesčių iš mokesčių administravimo ir koks bus to poveikis?
Pačios Finansų ministerijos aiškinamajame rašte pajamos iš geresnio administravimo yra įvardytos kaip lūkestis – tai yra noras, kad taip atsitiktų. Tačiau noro neužtenka. Tai turėtų būti vertinama kaip vadinamoji teigiama rizika – papildomos pajamos, kurios maloniai nustebintų, o ne kaip garantuotas šaltinis, kurį jau dabar galima suplanuoti išleisti.
Be to, biudžeto projekte nenumatytos ir tam tikros išlaidos, dėl kurių šiuo metu dar nėra sprendimų, tačiau istoriškai jos vis atsirasdavo – tai parama Ukrainai, ukrainiečiams Lietuvoje bei su geležinkeliais susijusios išlaidos. Trečias dalykas – statistinis tam tikrų rodiklių perklasifikavimas. Nors pačių piniginių srautų tai nelabai keičia, tačiau keičia, kaip rodikliai atrodo užsienio investuotojų akyse.
Augančią skolą reikės išplatinti rinkose, o investuotojai vertins mūsų kaip šalies kreditingumą ir galimybes ją grąžinti. Kadangi pradėta perviršinio deficito procedūra, iš principo tai reiškia, kad šalis išleidžia gerokai daugiau nei surenka, todėl gali išaugti palūkanų normos. Teisybės dėlei istorija rodo, kad apie 0,3 proc. nuo BVP kasmet skiriamų asignavimų lieka nepanaudota – tai vertiname kaip pozityvią riziką. Visgi, viską apibendrinus, kitiems metams Finansų ministerija ir Vyriausybė prognozavo 3,8 proc. biudžeto deficitą, o mes, įvertinę visus veiksnius, skaičiuojame 4,2 proc. – vadinasi, jis bus didesnis.
Girdime siūlymus naikinti tam tikras mokestines lengvatas. Ar jų panaikinimas turės reikšmingos teigiamos įtakos mūsų biudžetui?
Manau, kad turės, nes nėra vienos stebuklingos priemonės – panacėjos, kurią pritaikius valstybės finansai iškart susitvarkytų. Turime neišvengiamų, būtinų išlaidų – privalome stiprinti gynybą, ir čia net nekyla klausimų. Jeigu žiūrime per nacionalinio saugumo prizmę, svarbi yra ne tik karinė dalis, bet ir finansinis šalies atsparumas. Jei suprantame, kad poreikiai išaugę, turime ieškoti papildomų pajamų šaltinių – tai yra būtinybė.
Taip pat girdime apie akcizų didinimą degalams, tabakui, alkoholiui, cukrui. Ar to pakanka?
Būtent tai ir bandau pasakyti – nėra vienos priemonės, pinigai į biudžetą turi būti surenkami iš įvairių šaltinių. Pirmiausia reikia kelti klausimą ne ar pakanka, o ar apskritai reikalinga viena ar kita lengvata. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime gyventojų pajamų mokesčio lengvatą dovanoms, dovanoms iš darbdavio ar laimėjimams iš loterijų. Taip pat turime ekonomiškai nepagrįstą lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms, nepasiekusioms tam tikro darbuotojų skaičiaus ar apyvartos – tai tiesiog neskatina verslo augti, nes būdamas mažas moki mažiau.
Daug diskusijų sukėlė ir nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, lyginantis su kitomis šalimis, matome, kad pajamos iš šio mokesčio nuo BVP Lietuvoje yra kartais mažesnės nei kitose valstybėse. Apskritai iš mokesčių surenkamų biudžeto pajamų dalis Lietuvoje yra bene mažiausia Europos Sąjungoje.
Infliacijos prognozė: kaip biudžeto išlaidos paveiks kainas?
Kokios jūsų prognozės dėl infliacijos? Girdime kalbų, kad ji augs – ko tikėtis kitais metais, matant dabartinį biudžeto projektą ir bendrą situaciją?
Infliacija rims. Apskritai jos lygis turėtų mažėti dėl tam tikrų bazės efektų – šiais metais matėme didžiulį išaugusių energijos kainų poveikį, tačiau kitais metais jis turėtų slopti.
Vis dėlto tai, kas užkoduota biudžeto išlaidose, veiks infliaciją skatinančiai. Žvelgiant į 3 metų horizontą iki 2029 metų, ketvirtadalį būsimos infliacijos nulems būtent sprendimai biudžete: tiesiogiai per didinamus akcizus degalams, alkoholiui, tabakui, kas iškart atsispindi kainose, ir netiesiogiai – per išlaidų didinimą įvairioms socialinėms grupėms, pensininkams, šeimos paketą, nes tai skatina vartojimą ir didina paklausą.
Šioje situacijoje svarbu ir tai, kad mūsų ekonomika šiuo metu veikia ties savo potencialo ir resursų riba. Neturime laisvų gamybos pajėgumų, kuriuos galėtume įdarbinti įlieję į ekonomiką papildomų pinigų. Kai paklausa didėja, o ekonomikos apimtys lieka tokios pačios, papildomi pinigai tiesiog išsiveržia per aukštesnes kainas, tai yra per infliaciją.
Apibendrinus, biudžeto sprendimai kasmet pridės maždaug iki 1 procentinio punkto papildomos infliacijos. Tačiau tai nėra grėsmė kainų stabilumui – lygindami su dabartiniu maždaug 6 proc. lygiu, matysime infliacijos mažėjimą. Ilgainiui, 2029 metais, ji turėtų grįžti į mums įprastą 2,5–2,9 proc. lygį.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
