„Prie pajamų esame sutarę dėl kelių dalykų. Kai kurie nėra nauji, apie juos jau kalbėta prieš kelias savaites – azartiniai lošimai, cukraus mokestis, alkoholio ir tabako akcizai. Taip pat sutarėme, kad bus parengtas viršpelnio apmokestinimo schema, ją taikysime energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
„Tai turbūt viskas, dėl ko sutarta. Susitiksime papildomai dar kitą savaitę, nes yra dar erdvių ir vietų, kur reikia didesnio įsigilinimo, kaip galėtų veikti vienas ar kitas papildomas siūlymas. Šis susitikimas buvo tarpinis ir dar nebaigtinis. Pataisymų bei pasiūlymų biudžetui dar turėsime papildomai“, – tikino premjeras.
Anot ministro pirmininko, dabar valstybė iš alkoholio ir tabako akcizų į valstybės biudžetą surenka apie 80 mln. eurų, o pritaikius sutartus pakeitimus ši suma galėtų padidėti apie 20 mln. eurų.
„Planuojame prie to, kas dabar yra apskaičiuota, (…) gauti papildomai dar 20 mln. eurų pajamų“, – aiškino M. Sinkevičius.
Pasak „valstietės“ Aušrinės Norkienės, dabar valdančiųjų sutartas mokestinių pakeitimų planas bus baigtinis, ateityje reikės ieškoti papildomų sprendimų, rengiant dar kitų metų biudžeto projektą.
„Visam kitam reikia laiko, diskusijų, strategijos, galbūt veiksmų plano, ir tai nėra savaitės ar dviejų dienų sprendimai. Manome, kad šiuo atveju, kalbant apie šių metų biudžetą, sudėtingą biudžetą, kuriam siūlėme pajamų šaltinius, koalicijos partneriai tam pritarė. Manome, kad čia yra baigtinis sąrašas ir dabar tikrai ne metas kalbėti apie kažkokių lengvatų peržiūrą“, – žurnalistams teigė A. Norkienė.
„Manome, kad racionalu sudaryti ilgalaikį planą, strategiją ir kitais metais ateiti su kitokiu biudžetu, visus metus dirbant prie to projekto, o ne taip, kad pateikiame pasiūlymus, tada sudarome darbo grupę, kuri bando dar kažką sugeneruoti“, – tikino politikė.
Viršpelnio mokesčiai valstybei galėtų generuoti iki 70 mln. eurų
Pasak premjero, energetikos bendrovių viršpelnio apmokestinimas į valstybės biudžetą galėtų papildomai įnešti iki 70 mln. eurų.
Tiesa, jis pabrėžė, kad diskusijos ir skaičiavimai dėl šio mokesčio kol kas dar visiškai preliminarūs.
„Turime skirtingus skaičiavimus ir jie yra labai preliminarūs. Tas efektas galėtų būti iki 70 mln. eurų, skaičiuojame taip. Tiesa, ši situacija, matyt, paaiškės vėliau, nes ji kol kas labai preliminari“, – tikino M. Sinkevičius.
Koalicija taip pat nepriėmė sprendimo dėl to, kokiu laikotarpiu viršpelnio apmokestinimas galėtų galioti.
„Kol kas nesame apsisprendę, (kiek ilgai tas mokestis galiotų – ELTA). Tai galėtų būti ir pusmečio, ir metų klausimas“, – svarstė ministras pirmininkas.
Nepaisant to, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Virginijus Sinkevičius viršpelnių apmokestinimą vadino sveikintinu žingsniu, pabrėždamas mokestį naftos koncernui „Orlen Lietuva“.
„Sutarimas dėl viršpelnio (apmokestinimo – ELTA) naftos perdirbimo įmonėms, manau, yra teisingas žingsnis“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Anot europarlamentaro, Lietuvos sprendimas apmokestinti viršpelnius nebūtų neįprastas, nes tokį sprendimą jau yra priėmusi Lenkija, kuriai priklauso bendrovė „Orlen“.
Pasak V. Sinkevičiaus, Lenkija taip pat yra viena iš valstybių, kurios siūlo perteklinio pelno apmokestinimo sprendimą taikyti visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Lenkija jau yra visa tai įvedusi, tad čia nebūtų taip, kad Lietuva rodytų kažkokį aktyvizmą. Lenkija jau priėmė tai ir taiko 60 proc. mokesčio tarifą. Antras dalykas – Lenkija yra vienas iš ES valstybių, kuri Taryboje siūlė regioninį sprendimą dėl viršpelnių apmokestinimo. Lenkiją palaikė kitos 6 valstybės. (...) Čia nėra nieko neįprasto, ką Lietuva padarytų“, – tikino jis.
Tiesa, anot demokratų lyderio, jo vadovaujama partija vis dar tiki ir siekia, kad valstybė turėtų imtis degalų akcizų pokyčių.
„Mes taip pat liekame ir prie savo siūlymo, kad turėtų būti peržiūrėta akcizų politika, nes kuro kainos iš esmės nėra pasikeitusios“, – reziumavo V. Sinkevičius.
Dėl lengvatų naikinimo kol kas nesutarta
Praėjusią savaitę darbo grupėje dėl mokestinių pakeitimų buvo svarstomi ir lengvatų atsisakymo klausimai.
Tada visų valdančiojoje koalicijoje esančių partijų atstovai sutiko, kad mokestinių lengvatų sąrašas yra itin ilgas ir jame būtų galima kažko atsisakyti.
Tiesa, kaip dabar teigė Vyriausybės vadovas, koalicinėje taryboje nesutarta dėl jokių konkrečių sprendimų susijusių su lengvatomis.
„Kol kas jokio sutarimo dėl lengvatų naikinimo nėra. Yra tik gyvos ir šiltos diskusijos, bet sutarimo kol kas nėra“, – aiškino M. Sinkevičius.
ELTA primena, jog mokestiniai pokyčiai svarstomi ieškant papildomų pajamų šaltinių į biudžetą, kurio deficitas artimiausiais metais turėtų viršyti europinius limitus.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl siūlomų cukraus mokesčio pakeitimų biudžetas per metus galėtų gauti apie 21 mln. eurų papildomų pajamų.
Ministerija registravo ir siūlymą didinti loterijų organizatoriams taikomą mokestį nuo 18 iki 20 proc., o azartinių lošimų organizatoriams įvesti progresinį tarifą, kuris didžiausioms bendrųjų lošimų pajamų dalims siektų 36 proc.
Valdantieji skaičiuoja, kad siūlomas azartinių lošimų mokestis galėtų atnešti apie 36 mln. eurų pajamų.
Šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, visgi nepriklausomi auditoriai įspėja, kad deficitas bus didesnis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
