„Pagrindinė rizika mokestinių įplaukų pajamų pusėje susidaro iš norimo gauti didesnio rezultato dėl geresnio administravimo, bet ne dėl mokestinės bazės ar tarifų pasikeitimų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kur svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, teigė G. Šimkus.
Pasak jo, LB prognozuoja, kad PVM įplaukos dėl mažesnio vartojimo bus mažesnės negu planuojama, mažesnės bus ir pelno mokesčio įplaukos.
Tuo pačiu LB tikisi aktyvesnės darbo rinkos – didėjančio užimtumo ir augančio darbo užmokesčio: „Dėl ko padidėtų gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įplaukos.“
„Skirtumų yra, bet bendras rezultatas yra artimas nuliui“, – pridūrė jis.
G. Šimkus taip pat pabrėžė, kad biudžetas paveiks vartotojų kainas, bet grėsmės kainų stabilumui nekels, nors per trejus metus numatytos išlaidos lems ketvirtadalį būsimos infliacijos.
„Vertiname numatytą fiskalinę politiką kaip prociklinę. Tai yra, šiuo metu gamyboje nėra reikšmingų nepanaudotų gamybos veiksnių. Todėl jeigu papildomai skatiname ekonomiką, visa tai veikia ne per didesnę gamybą, didesnį ekonomikos aktyvumą, bet veikia per kainas“, – teigė centrinio banko vadovas.
„Visa tai apibendrinus mes sakome, kad apie ketvirtadalį per kitus tris metus būsimos infliacijos lems biudžeto projektuose užkoduotos išlaidos“, – pridūrė G. Šimkus.
Pasak jo, dėl didinamų akcizų degalams, tabakui, alkoholiui, išlaidų Šeimos paketui, darbo užmokesčiui, pensijoms kainos kitąmet kils 0,1 procentinio punkto, bet 2029 metais – jau 0,8 punkto.
„2027 metais infliacija dėl biudžeto numatytų priemonių būtų 0,7 punkto, 2028 metais – 1,2 punkto, o 2029 metais – 1,1 procentinio punktų didesnė negu be šių priemonių, – prognozavo G. Šimkus. – Bet turint šitą pastebimą poveikį infliacijai vis tik grėsmės kainų stabilumui mes nematome.“
Pasak jo, tinkamas infliacijos lygis Lietuvoje yra 2,5-2,9 proc. – į jį Lietuva turėtų grįžti 2028 metais.
