REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės nutarimu, nuo praėjusių metų rugsėjo visus vaikus pagal bendrojo ugdymo programas leista mokyti ne tik švietimo įstaigose, bet ir namuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) duomenimis, tokiu būdu Lietuvoje yra ugdomi 64 mokiniai. Nors skaičiai nedideli, pasak ŠMM, toks mokymo būdas populiarėja. 

Vyriausybės nutarimu, nuo praėjusių metų rugsėjo visus vaikus pagal bendrojo ugdymo programas leista mokyti ne tik švietimo įstaigose, bet ir namuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) duomenimis, tokiu būdu Lietuvoje yra ugdomi 64 mokiniai. Nors skaičiai nedideli, pasak ŠMM, toks mokymo būdas populiarėja. 

REKLAMA

Kaip naujienų portalui tv3.lt Mokymosi šeimoje asociacijos vadovė Agnė Kundrotienė, ugdymas šeimoje skiriasi tuo nuo kitų ugdymosi formų, nes vaikus ugdo ne mokytojai, bet patys tėvai.

„Nebent, žinoma, yra papildomai pasitelkiami tam tikrų dalykų mokytojai, korepetitoriai, tačiau bent jau šiemet, kiek man žinoma, vaikus ugdančios šeimos tokioms paslaugoms poreikio neturėjo.

Bendradarbiaujanti mokykla tokioms šeimoms teikia keletą konsultacijų per metus, kurių, pasak šeimų, pilnai užteko kilusiems sunkumams įveikti“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Galima individualizuoti mokymosi procesą

Dviejų vaikų mama Kristina nuo pernai metų rugsėjo sudariusi su mokykla sutartį pati moko savo aštuonmetę dukrą ir dešimtmetį sūnų namuose.

REKLAMA

Kaip teigia ji, taikant tokį vaikų mokymo būdą galima visiškai individualizuoti mokymosi procesą ir tokiu būdu vaiku pritaikyti būtent jam skirtas užduotis ir reikiamą laiką joms suprasti.

„Galima visiškai individualizuoti mokymosi procesą. Kai dirbi individualiai su vaiku, gali pritaikyti būtent jam skirtas užduotis, skirti laiko temai, jei jai reikia daugiau. Arba priešingai, jei vaikas greičiau pagavo temą, mes galime prie jos negaišti ir eiti toliau“, – sako dviejų vaikų mama.

„Vaikai dirba apie trečdalį laiko savarankiškai. Kitą trečdalį susirenka iš gyvenimo – eini į kokį parką, eini kažkur į mišką ar pažintinį taką. Pamatai jame kažką įdomaus ir tada iš to kyla diskusija – mes apie tai kalbame, nagrinėjame, kas natūraliai iškilo vaikui. Ir paprastai vakarais mes turime valandos laiko apsitarimą, sėdime prie sąsiuvinių, pasiaiškiname, kai jam sekasi savarankiškai daryti užduotis ir pagal poreikį pasiaiškiname, ką kitai dienai daryti“, – sako dviejų vaikų mama.

REKLAMA
REKLAMA

Anot Mokymosi šeimoje asociacijos vadovės, tiek privalumai, tiek trūkumai labai priklauso nuo konkrečios šeimos ir konkretaus vaiko situacijos.

„Priklausomai nuo pasirinkto mokymosi stiliaus, tai gali būti mokomųjų resursų lietuvių kalba stygius (nes vadovėliai yra orientuoti į darbą su klase, o ne į pavienius vaiku), taip pat atokiau gyvenančioms šeimoms, kol Ugdymosi šeimoje bendruomenė nėra didelė, gali būti sunkiau rasti bendraminčių netoli, tačiau augant bendruomenei šis aspektas turėtų silpnėti“, – apie vaiko ugdymo šeimoje trūkumas kalba ji.

Populiarėjantis metodas

Mokymosi šeimoje asociacijos vadovė A. Kundrotienė pasakoja, kad ugdymo šeimoje forma pastaraisiais metais išpopuliarėjo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai lėmė vis lengviau pasiekiama informacija internetu ir lankstesnis tėvų darbo pobūdis, kuris leido skirti tėvams daugiau dėmesio vaikų ugdymui, ugdymo proceso organizavimui.

„Savo padarė ir pandemija, nes kai kurios šeimos, kurios anksčiau neišdrįso pabandyti pačios mokyti savo vaikus, turėjo dalinę galimybę (dalinę, nes nuotolinis mokymasis nėra tas pats, kas ugdymas šeimoje) pasižiūrėti, kaip jie jaučiasi, kai visa šeima yra kartu namuose ir kartu mokosi, dirba, dalijasi kitomis kasdienėmis pareigomis. Jei vienoms šeimoms tai netiko, kitoms atvirkščiai – pasiteisino. Ta pati tendencija jaučiama ir pasaulyje, ne tik Lietuvoje“, – priduria A. Kundortienė.

REKLAMA

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) duomenimis, nuo pernai metų rugsėjo šeimose yra ugdomi 64 mokiniai. Iš jų – 17 pirmaklasių.

Daugiausia mokinių, ugdomų šeimose, yra Klaipėdos miesto mokyklose – 20. Sostinėje tokių mokinių – 10.

Vis dėl to, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai komentuoja, kad tokia mokymosi forma valstybinėse mokyklose nėra populiari: „2021 m. sausio 1 d. ugdymą šeimoje tęsė tik 1 pradinių klasių mokinys. Minėtą mokymosi formą daugiausia pasirinko privati VšĮ Pajūrio Valdorfo bendruomenės Klaipėdos Gamtos mokykla“, – informuoja jie.

Turi atitikti reikalavimus

Bet kuri šeima, norinti ugdyti savo vaikus namuose, gali tai padaryti, jei atitinka tam tikras nustatytas sąlygas.

REKLAMA

Pasak ŠMM, vaikus ugdyti šeimose galima, jeigu šeimoje per pastaruosius dvejus metus nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, taip pat ir susiję su tėvų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimu, smurtu, nebuvo skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui ir kt.

Vėliau vaiko priėmimą į mokyklą mokytis ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdu vykdo mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į mokyklos priėmimo komisijos vertinimo išvadą.

Prašymą dėl ugdymo šeimoje pagal atitinkamą programą tėvai pateikia mokyklos vadovui nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d.

„Kartu su prašymu reikia pateikti ir kitus dokumentus: tėvų sutikimą dėl ugdymosi sąlygų šeimoje patikrinimo; užpildytą klausimyną tėvams ir vaikui dėl ugdymosi šeimoje sąlygų; nustatytos formos priešmokyklinio ar ikimokyklinio ugdymo pedagogų rekomendaciją, jei vaikas bus ugdomas pagal 1-os klasės programą, ar laisvos formos metinę Vaiko individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo ataskaitą“, – komentuoja ŠMM.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Kundrotienė sako nepamiršti, kad kiekviena šeima turi įvertinti savo finansinę situaciją.

„Finansiniu požiūriu vertinant, vienas iš tėvų turi skirti pakankamai daug laiko ugdymo proceso organizavimui, fiksavimui, kas, be abejo, sumažina šeimos pajamas, tačiau tai irgi labai subjektyvu, nes ne viską šiame pasaulyje pinigais gali matuoti, o ir vaikai vieni yra savarankiškesni, kiti mažiau savarankiški, vienose šeimose vaikų mažiau, kitose daugiau, o ir tėvų įgūdžiai skirtingi, todėl kas vienam yra iššūkis, trūkumas, kitam – lengvai įveikiama kliūtis“, – pasakoja ji.

Su mokyklomis aptariami mokymosi rezultatai

Anot anksčiau minėtos dviejų vaikų mamos, tėvams, pasiryžusiems vaikus mokyti namuose didžiausias darbas yra susipažinti su bendrojo ugdymo programa, kurios pagrindu yra pildoma ta ugdymo šeimoje sąlygų anketa.

REKLAMA

Su mokykla sudarius mokymosi sutartį šeima buvo aprūpinta vadovėliais, vaikams teikiamos vaikams konsultacijos ir sudarytos sąlygos dalyvauti mokyklos vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje.

„Kalbant apie vadovėlius, šeimos neprivalo vadovautis tais vadovėliais, kuriuos gauna iš mokyklos. Mes patys pasiėmėme juos tik susipažinimui, o didžiąją dalį užduočių imame iš kitų šaltinių, kas yra susiję su ta pačia galimybe individualizuoti“, – sako Kristina.

Kaip nurodo ŠMM, du kartus per mokslo metus mokyklos, su kuria sudaryta tėvų sutartis, mokytojai įvertina mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą bei tai, ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.

REKLAMA

„Tėvams nustatyta pareiga ne rečiau kaip kartą per dvi savaites mokyklos elektroniniame dienyne fiksuoti vaiko pasiekimus: ko vaikas mokėsi, kokiose aplinkose, ką išmoko ir pan. Mokslo metų gale tėvai įpareigoti parengti ir pateikti mokyklai Vaiko individualios pažangos ataskaitą“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja jie.

Mokymosi šeimoje sutartis su mokyklomis sudaroma iki pirmos mokslo metų dienos.

Norint nutraukti sutartį, tai galima padaryti tėvų (globėjų) prašymu arba mokinio prašymu, kai jam yra nuo 14 iki 18 metų, tėvams raštu sutikus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų