Apie tai laidoje diskutavo ambasadorius Antanas Valionis, karys savanoris Arūnas Kumpis ir politologas iš Kyjivo Maksimas Milta.
NATO karių buvimas Lietuvoje
Ar gali žmonės ramiai miegoti? Pamenu, vienas klausytojas mums kažkada parašė: „Kol Amerikos kariai Lietuvoje, aš miegu ramiai.“ Kaip jums atrodo, ar šiandien tas klausytojas gali ramiai miegoti?
A. Valionis: Žinot, kuo daugiau NATO karių, amerikiečių ir kitų mūsų sąjungininkų, taip pat oro policija, dabar jau turbūt oro patrulis, nes šiek tiek pasikeitė ir funkcija, ir galbūt pavadinimas, tuo ramiau mes, aišku, miegosime. Toks ir buvo tikslas šitoje geopolitinėje situacijoje. Maža Lietuva ar mažos Baltijos valstybės neturi jokios galimybės savarankiškai apsiginti.
Tik per NATO, šitą efektyviausią mūsų regioninę saugumo sistemą, transatlantinį ryšį, apimantį turbūt gerą trečdalį pasaulio ir galbūt du trečdalius pasaulio ekonomikos, bent jau tada, kai stojome. Taigi, aišku, tai yra mūsų saugumo garantija. Galime miegoti ramiai, jeigu žinome, kad čia yra kariai, o jie, būdami čia, iš karto pradės gintis – tiek amerikiečiai, tiek vokiečiai, jeigu įvyktų kokia nors agresija ar ataka.
Bet kiekvienu atveju turime pasirūpinti savimi ir patys. Teisingai? Dėl to ir ginklavimosi išlaidos didėja, ir užpirkimai, matyt, didėja. Tikiuosi, racionaliai ir atitinkamai šiuolaikiniams reikalavimams ginkluojamės. O tas mūsų ginklavimasis savo ruožtu, kadangi esam turbūt kartu su Lenkija, atskirose lentelėse mus dar rodo kaip 4 proc. skyrusius. Matyt, tiek šiuo metu investuojame. Lenkija rodoma šiek tiek aukščiau.
Taigi tai irgi prisideda prie to, kad esam pirmūnai, kruopščiai vykdome tuos įsipareigojimus, kuriuos priėmėme NATO vadovų viršūnių susitikimuose. Kita vertus, dar vieną sakinį pasakysiu. Yra dualizmas užsienio ir saugumo politikoje. Viena vertus, girdime nerimą keliančius dalykus, kuriuos sako prezidentas Donaldas Trumpas ir jo aplinka.
Kita vertus, Varšuvoje ką tik baigėsi NATO saugumo forumas, kuriame NATO karinių pajėgų vadas generolas Grinkevičius labai aiškiai pasakė, kad viskas vyksta, viskas bus atgrasoma. Parodė, ką, kur ir kaip darysim. Tai vėlgi ramina.
Ar ne per daug Lietuvos politikai kritikuoja D. Trumpą?
Ar ne per daug Lietuva sau leidžia oficialiai kritikuoti D. Trumpą? Turiu omenyje premjerą, kuris jo sprendimą pavadino gėdingu, ir prezidentą, kuris sakė, kad tai ne pats geriausias sprendimas. Ar nemanote, kad tokia kritika Lietuva gali sugadinti gana gerus transatlantinius santykius?
A. Valionis: Na, ne mes vieni tokie esame. Yra Kaja Kallas, Lenkijos vicepremjero ir užsienio reikalų ministro Sikorskio pareiškimai, ir ne vienas – tiek diskusijoje, tiek vėliau įvairiais kanalais. Žinote, aš visada pasakau ir dabar galiu pasakyti, kad diplomatas turi dešimt kartų gerai pagalvoti prieš nieko nepasakydamas. Tokia yra gal su humoru diplomatų formuluojama taisyklė.
Jeigu nori tas nuomones pasakyti, yra tai, ką visą laiką subrendę politikai ir daro. Tai yra parlamento rezoliucijos, parlamento pareiškimai, atskirų analitikų pareiškimai. Žurnalistai puikiai žino, kokių pozicijų maždaug laikosi kuris analitikas, ir juos puikiai panaudoja paremti ar pakeisti tai nuomonei.
Bet aukščiausio rango politikai turėtų sau laikyti visas duris atviras ir minimaliai jas užsidarinėti, riboti savo galimus veiksmus netolimoje ateityje. Taigi čia pasakyčiau, kad tragiškos klaidos nepadaryta, bet politinė klaida, manau, tikrai taip. Turiu omenyje premjero ir apskritai politikų pareiškimus.
Nereikia spaudoje lenktyniauti. Politika dažnai daroma tyliai, dažnai tariamasi, kalbama. Viešai ką nors pasakęs, sau užkerti kelią po to ką nors keisti. Tu gerokai riboji savo veiklos galimybes. Taigi politikai turėtų tarpusavyje daug kalbėti. Taip pat su vakariečiais, europiečiais, amerikiečiais, kiek įmanoma. Bet man kartais atrodo, kad mes tą politikos galimybių stoką kituose formatuose kompensuojam tarsi viešųjų ryšių pagalba. Ir tai yra negerai.
Kodėl D. Trumpas mėgsta Rusiją?
Kodėl D. Trumpas nemėgsta V. Zelenskio? Su jumis kažkada apie tai kalbėjom ir jūs sakėt, kad reikėtų šį klausimą kelti kitaip – labiau klausti, kodėl D. Trumpas taip mėgsta V. Putiną?
A. Kumpis: Būtent. Jeigu kalbėtume ne apskritai apie Putiną, o apie Rusiją, asmeniškumai, be abejo, turi reikšmės, bet čia kalbama apie daug didesnius ir svarbesnius dalykus. Jeigu nusikeltume istoriškai atgal ir bandytume rasti bent jau kažkokių momentų, kai Trumpas nebūtų simpatizavęs Rusijai ar būtų prieš ją pasisakęs, tai tokių vietų nebuvo.
Iš konteksto kažkur galima ištraukti, bet realiai visą laiką jo, ir ne tik jo, bet ir jo aplinkos, pozicija buvo tokia. Prisiminkim Tuckerio interviu su Putinu. Dabar jie jau susipykę su Trumpu, aišku, bet anksčiau Tuckeris buvo vienas žinomiausių Trumpo rėmėjų. Kaip jis pataikavo Putinui, Rusijai ir linkčiojo interviu metu, kai Putinas pasakojo apie rusų pretenzijas į Ukrainą ir visa kita.
Tai ir visa aplinka, ir pats Trumpas yra palankiai nusiteikę Rusijos atžvilgiu. Ar Ukrainoje bus Zelenskis, ar bus kas nors kitas, iš esmės tai nieko nekeičia. Tai veda tiesiai į konfliktą, nepriklausomai nuo to, koks lyderis atstovautų Ukrainai. Nes pats Trumpas pasakė, jog norima tokio lyderio, kuris sudarytų susitarimą su Rusija. O Rusijos reikalavimas – atiduokite mums Donbasą.
Kaip vertinti JAV spaudimą Ukrainai?
Kaip vertinate pastarąjį D. Trumpo spaudimą dėl „Starlink“, dėl nesidalijimo žvalgybine informacija? Kiek tai gali prispausti ukrainiečius ir ar D. Trumpui pavyks išsireikalauti kokių nors nuolaidų?
A. Kumpis: Tai yra absoliutus nonsensas – reikalauti iš valstybės nesiginti. O konkrečiai Trumpas dabar to reikalauja iš Ukrainos. Aš neįsivaizduoju tokio scenarijaus. Grįžtant prie tų neva derybinių pozicijų, kad Rusija būtų atvesta prie derybų stalo, jeigu amerikiečiai leistų Rusijai eksportuoti naftą, o ukrainiečiai neberengtų išpuolių prieš naftos perdirbimo gamyklas, aš nelabai įsivaizduoju, iš kur tai ištraukta.
Nes puikiai visi žinome, kad pirma Putino sąlyga yra Ukrainos kariuomenės pasitraukimas iš Donbaso. Tai yra pati svarbiausia sąlyga, be kurios Rusija niekada net nebandė kalbėtis. Išeinate iš Donbaso, atitraukiate savo karius iš dar neokupuotų teritorijų ir tada galim pradėti kalbėtis. Apie jokius susitarimus, kad mums leisite eksportuoti naftą ar kad kažkokias sankcijas pašalinsite, nekalbama. Tai yra eiliniai reikalavimai, einantys po pirminių.
Kas vyksta Kyjive šiuo metu?
Jūs nupieškite mūsų klausytojams naujausią padėties Kyjive vaizdą. Kokios ten dabar naktys ir dienos?
M. Milta: Pastaroji naktis buvo ganėtinai įtempta Kyjive. Ir apskritai, jeigu žiūrėtume į didžiausią susirūpinimą keliančius dalykus, tai yra, matyt, tas faktas, kad tiek vakar, tiek užvakar daugeliui Kyjivo gyventojų, bent jau gyvenančių dešiniajame krante, teko pirmiausia išgirsti balistinės raketos sprogimą ir tik paskui išgirsti paskelbtą oro pavojų.
Užvakar tai buvo apie devintą valandą vakaro, vakar – apie vienuoliktą valandą vakaro. O eiliškumas dažniausiai būna atvirkštinis. Pirmiausia skelbiamas pavojus, o paskui jau girdi numuštas raketas.
Ar to priežastis gali būti tai, kad, kaip minėjo prezidentas, Ukraina negavo žvalgybinės informacijos iš sąjungininkų?
M. Milta: Būtent tai, aišku, kelia nerimą. Kai tai nutinka dvi dienas iš eilės, natūralu, kad keičiasi supratimas apie tai, kaip stipriai esi apsaugotas. Tarp ukrainiečių nėra pradingęs pasitikėjimas oro gynyba arba apskritai Ukrainos kariuomene. Visi sociologiniai tyrimai rodo aukščiausius įmanomus pasitikėjimo rodiklius tais gynėjais, kurie gina Ukrainą – ar mūšio lauke, ar ore, ar vandenyje.
Bet kai tenka susidurti su tokiomis situacijomis, natūralu, kad suvoki savo dar didesnį pažeidžiamumą. Dar pridėkime tai, kad pati naktis buvo ganėtinai intensyvi. 39 balistinės raketos per vieną naktį. Tai yra didžiulis krūvis. Taip pat turime „Patriot“ sistemų buvimą, bet perėmėjų, kuriais galima numušti balistines raketas, trūkumą, reaktyvinių dronų tolesnį panaudojimą.
Galiausiai – pranešimus apie tai, kad šiąnakt buvo įvesti „Starlink“ ryšio apribojimai. Todėl daugelis šiandien Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose kalba ir dalijasi pranešimais iš įvairių karinių dalinių apie tai, kad iš esmės visi apribojimai smarkiai apsunkina ukrainiečių gebėjimą apsisaugoti nuo reaktyvinių dronų.
Tai, aišku, kelia didžiulį rūpestį. Ir tas rūpestis tik stiprėja suvokiant, kad jau šiomis dienomis, spalio mėnesio viduryje, elektros tiekimas yra ribojamas. Kalbuosi su jumis iš savo biuro, kadangi namuose neturiu elektros, pavyzdžiui. O šildymo sezonas dar net nėra prasidėjęs, žiema dar nėra įsigalėjusi. Todėl planavimas, kaip daugeliui civilių didmiesčiuose pavyks išgyventi šią žiemą, užima didžiąją dalį pokalbių ir to susirūpinimo, su kuriuo gyvena žmonės.
Visą „Žinių radijo“ rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
