Lygindami pensijas tyrėjai įtraukė visas valstybes. Ir tas, kuriose kaupimas antroje pakopoje privalomas ir tas, kuriose neprivalomas. Su šiuo kaupimu Lietuvos rodiklis jau siektų apie 50 procentų.
„Užsienio šalyse laikoma, kad socialinio draudimo, „Sodros“ įmokas moka darbdavys, o Lietuvoje po reformos yra laikoma, kad jas moka darbuotojas. Tai kadangi skaičiuojamas popierinio iki mokesčių santykis atlyginimo su pensija, dėl to Lietuvoje tas santykis yra daug prastesnis, – aiškino tv3.lt verslo redaktorius Martynas Žilionis. – Kita vertus Lietuvoje kitaip nei daugelyje kitų Europos šalių pensijos nėra apmokestinamos, o užsienyje yra taip, kad pensijos yra šiek tiek didesnės, vidutinė pensija irgi yra didesnė, nes nuo jų dar mokami mokesčiai. Lietuvoje nemokami mokesčiai ir dėl to tas santykis tarp pensijos ir atlyginimo daug prastesnis“.
Pensija nesieks trečdalio algos?
Kaip jau rašė portalas tv3.lt, lyginant skirtingų šalių pensijas, paprastai vertinamas vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, dar vadinamas pajamų arba pensijos pakeitimo norma.
Dabar vidutinė pensija (538 eurai) sudaro 43 proc. vidutinio atlyginimo (1251 euras į rankas) ir yra daug mažesnė, nei vidutinė pakeitimo norma visoje ES (58 proc.)
Tačiau, jeigu niekas nepasikeis, ateityje vidutinė pensija nesieks nė 29 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys (EBPO). Kitaip tariant, jei dirbdamas žmogus kiekvieną mėnesį gaudavo 1000 eurų atlyginimą, tai nustojęs dirbti gauna 430 eurus pensijos. Tačiau ateityje gaus tik 290 eurų.
Tokias prognozes EBPO daro remdamasi prielaida, kad 2000 m. gimę ir 2022 m. dirbti pradėję gyventojai dirbs visą laiką iki sulauks pensinio amžiaus, o dabartiniai teisės aktai nebus pakeisti. Lietuvai prognozuojama 28,9 proc. pakeitimo norma yra blogiausia iš visų 38-ių EBPO šalių.
O tarp visų 45-ių vertintų šalių Lietuva aplenkė tik Pietų Afrikos Respubliką, kurioje numatoma pakeitimo norma tėra 9,2 proc.
Prastėjanti demografinė situacija
Vieno fakto vis dėlto niekas nepaneigs – pensijas kažkas turi uždirbti. Lietuva viena sparčiausiai senstančių šalių. Gyventojų skaičių pastaraisiais metais padidino išaugusi imigracija iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Bet ar mes tikrai norime turėti dar daugiau imigrantų? Jei ne, jaunimas turi gimdyti vaikus. Bet dažnam jau ir šuniukas tampa sunkia našta, tai ką čia apie daugiavaikes šeimas kalbėti.
„Yra toks retorinis tų pensijų fondų triukas sakyti, kad vat „Sodra“ kažkokiom einamosioms išmokoms paremta sistema, o štai mes investuojame ir panašiai. Bet nė viena iš sistemų neinvestuoja į tai, ko iš tikro reikės senatvėje. O senatvėje reikės duonos, tai nė viena iš šitų sistemų neinvestuoja į duoną, visos tos sistemos investuoja tik į finansines pretenzijas, į būsimąją duoną, bet kiek bus tos duonos priklausys nuo demografijos ir nuo našumo. Kiek ateityje bus tos duonos kepėjų ir kokio našumo jie bus“, – demografijos svarbą būsimoms pensijoms pabrėžė ekonomistas Raimondas Kuodis.
Apie pensijas gyventojai daug ko nežino
Net 40 procentų lietuvių nežino apie apie galimybę pasididinti pensiją trečios pakopos pensijų fonde. Tai taip vadinama darbdavio pensija, kai pats darbdavys moka papildomas įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą. Darbdavys gauna moksetines lengvatas, žmogus – didesnę pensiją.
Visgi, pensijomis būtina rūpintis ir patiems žmonėms, kaupiant finansinius resursus senatvei.
„Reikia galvoti apie ateitį ir nemanyti, kad nesulauksime pensijų, o tiesiog atsidėti kiekvieną mėnesį ar individualiai kaupti investuojant į vertybinius popierius ar dalyvaujant atroje pensijų, trečioje pensijų pakopoje. Ar ką mėgsta lietuviai – investuoti į nekilnojamąjį turtą tikintis, kad ateityje jo vertė tiktai didės, o išėjus į pensiją jau galbūt nereikės tokio didelio būsto, galima bus jį parduoti ir tada iš tų pinigų gyventi, nes taip visas pasaulis daro. Tiesiog galvoti apie ateitį ir tam atsidėti pinigų“, – patarimais dalijosi M. Žilionis.
Visą reportažą apie būsimas pensijas žiūrėkite straipsnio viršuje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE:
