Tokį siūlymą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šeštadienį Kopenhagoje pristatys Bendrijos kolegomis, jis šią savaitę išsiųstas ES narėms susipažinti.
Vilniaus teigimu, Rusija pažeidė tarptautinę teisę, kai užpuolė Ukrainą, todėl ne tik nukentėjusioji valstybė, bet ir kitos valstybės gali imtis „atsakomųjų priemonių“, siekdamos priversti agresorių vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant visišką žalos atlyginimą.
„Todėl įprastai neteisėtas įšaldytų lėšų perėmimas būtų laikomas teisėta atsakomąja priemone, nes ji nukreipta priversti Rusiją nutraukti savo neteisėtus veiksmus arba atlyginti žalą, – rašoma neoficialiame dokumente, kurį matė BNS. – Lėšų konfiskavimo tikslas yra priversti Rusiją įvykdyti savo įsipareigojimą atlyginti žalą, kuri, pagal tarptautinę teisę, yra neginčijama.“
Tarptautinė teisė numato, kad tokios atsakomosios priemonės turi būti laikinos, tad Lietuva siūlo dvi alternatyvas: suteikti Ukrainai paskolą su įšaldytu turtu arba perkelti įšaldytą turtą į specialų ES fondą ar naujai įsteigtą specialiosios paskirties įmonę ir aktyviau valdyti šį turtą, siekiant gauti daug didesnę naudą.
Europos Sąjunga yra įšaldžiusi maždaug 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.
Lietuva atkreipia dėmesį, kad sprendimas įšaldyti Rusijos centrinio banko lėšas buvo netikėtas, tačiau „neturėjo didelio poveikio euro zonos finansiniam stabilumui ar euro tarptautinei reikšmei, kuri išlieka stabili“.
„Šis stabilumas pabrėžia ilgalaikį euro patrauklumą net ir esant plataus masto tarptautinėms sankcijoms Rusijai ir Rusijos užsienio turto įšaldymui“, – teigiama dokumente.
Vilnius taip pat akcentuoja, kad Europos Centrinis Bankas ir Europos centriniai bankai už euro zonos ribų turi pakankamai priemonių bet kokioms trumpalaikėms rizikoms valdyti, o neveikimas galėtų būti dar pavojingesnis, nes „pakenktų investuotojų pasitikėjimui“ ir padrąsintų priešiškas jėgas.
Be to, dokumente atkreipiamas dėmesys, kad finansų rinkos neigiamai nesureagavo į Didžiojo septyneto (G-7) pareiškimus, jog Rusijos turtas liks įšaldytas, kol Kremlius atlygins visą žalą, kurią sukėlė jos agresija.
„Atsižvelgiant į tai, kad numatoma žala jau siekia 506 mlrd. eurų, o visiška Rusijos padarytos žalos kompensacija yra labai mažai tikėtina, šiuo metu turtas faktiškai ir taip jau yra perimtas, nes Rusija neturi ir artimiausioje ateityje neturės galimybės juo disponuoti“, – aiškina Vilnius.
Lietuva ragina priimti koordinuotą sprendimą ES ir Didžiojo septyneto (G-7) lygiu, pabrėždama, kad dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos reikia imtis „beprecedenčių sprendimų“.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys ne kartą siūlė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą paramai Ukrainai, tačiau konkrečių sprendimų ES vis dar nėra priėmusi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
