Lietuvos vadovai Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje sieks išsiderėti papildomų taršos leidimų, kurių jai prireiks 2009-ųjų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
„Mums turėtų pavykti gauti tiek, kiek reikia. O ar tai bus 5 mln., ar 4 mln., ar 6 mln. tonų, priklausys nuo to, kokie bus poreikiai. Dabar formuluotė tokia, kad bus vertinami poreikiai. Mes manome, kad 5 mln. tonų, bet iš šiuo atveju jau skaičius nebesvarbu, nes siūloma skaičiuoti realų poreikį“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė premjeras Andrius Kubilius.
Pasak jo, papildomų kvotų taršos leidimams bus siekiama tol, kol bus pastatyta nauja atominė jėgainė, tačiau dėl tikslių terminų dar bus diskutuojama : „Būtų gerai, kad iki to laiko, kai Lietuva bus pasistačiusi savo atominę elektrinę - iki 2018 metų, bet tai vėl yra tolesnių diskusijų reikalas“.
A. Kubilius sakė, jog yra „kai kurių“ trečiadienio vakarą išgirstų pasiūlymų, tačiau dar reikia šiek tiek reikia padirbėti.
„Reikia tikslumo, kaip bus skaičiuojamos tos papildomos kvotos. Mums reikėtų, kad būtų skaičiuojama tik elektros gamybai, o ne bendra suma skaičiuojama. Bet čia jau yra aukštoji matematika ir technologija, kurią reikės dar papildomai diskutuoti“, - aiškino premjeras.
Vis dėlto jis sakė tikįs, kad į Lietuvos energetikos problemas bus atsižvelgta.
„Aš manau, kad situacija gerėja ir aš tikrai tikiu, kad Europos Vadovų Taryboje bus patvirtintas ne tik bendras klimato paketas, bet ir atsižvelgta į Lietuvos poreikį spręsti problemas po Ignalinos uždarymo. Matau labai daug gerų požymių, kad į tą pusę judama. Svarbu yra tai, kad Europos Komisija ir Tarybai vadovaujanti Prancūzija supranta, kad Ignalina yra specialus atvejis ir jau prasidėjo dėl to diskusijos“, - tvirtino A. Kubilius.
Į ES šalių vadovų susitikimą trečiadienį atvykęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas žurnalistams sakė, kad pasiūlymas išlygą taršos leidimams taikyti iki 2015 metų yra pradinė ES lyderių nuostata.
„Derybose svarbiausias yra Europos Sąjungos vadovų supratimas, jog sulig Ignalinos atominės elektrinės uždarymu emisijų skaičius ženkliai padidės ir mums yra reikalingas politinis pritarimas, jog Lietuvai būtų taikoma išimtis. Skaičiai EK pareigūnams yra žinomi, tai yra 5 mln. ir, aš manau, kad darbiniame lygmenyje mes turime supratimą ir palaikymą. O kaip tai atsispindės ES vadovų išvadose mes pamatysime“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Prezidento Valdo Adamkaus teigimu, Briuselyje Lietuvai pirmiausia turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti pagrindinius planus – elektros jungtis su Švedija ir Lenkija.
„Antras dalykas yra taršos kvotos. Čia nors ir yra poslinkių į gerąją pusę, tačiau mums atrodo, kad uždarant Ignalinos jėgainę mums turi būti suteiktos kompensacijos. Padaryta išimtis, kad mes galėtume kompensuoti tai, ką prarandame uždarant šiuo metu mūsų pagrindinį elektros šaltinį“, – sakė V. Adamkus.
