Dalis Vilniaus Senamiesčio prieš daugiau nei 80 metų buvo tapęs žydu getu. Nacistinės Vokietijos požiūriu, tądien žydai turėjo gyventi atskirai nuo kitų žmonių, jie nebuvo lygūs kitoms tautoms, ypač arijams.
Tačiau kitos tautos segregacija nacių nusikaltimai Lietuvoje okupacijos metais nesibaigė – XX amžiuje naciai kartu su lietuvių kolaborantais išžudė virš 200 tūkstančių žydų.
O gete gyveno ir šeimos, ir vaikai, visus juos išžudė naciai.
Todėl Rūdninkų skvere šiandien susirinkusieji skaito eilėraščius ir dainuoja jautrias dainas, kurių žodžiai išlikę išžudytų šeimų dienoraščiuose.
„Absoliučiai beprasmiška žūtis. Kada žmonės šiandien žudė vienus žmones, o rytoj pardavinėjo jų daiktus ir pirko šnapsą. Gėrė ir vėl sekančią dieną žudė. Dėl ko visa tai vyko?“, – klausia žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Tarp susirinkusiųjų Rūdninkų skvere – ne tik ministrai ir užsienio diplomatai, bet ir moksleiviai iš įvairių šalies vietų. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad vien tik mokinių atsivežti į Holokausto minėjimus neužtenka.
„Ir kalbam su mokytojais prieš renginius kviesdami, kad būtinai papasakokit. Pažiūrėkite filmą ar tai meninį, ar dokumentinį. Kažkokią specialią pamoką, įvadinę pamoką, paskaitykit dienoraščių ištraukas, kad ir Rudaševskio dienoraščio ištraukas. Tai yra berniuko, kuris gyveno Vilniaus gete ir buvo nužudytas“, – teigia viena iš renginio organizatorių.
Lietuvoje besilankantis Holokausto atminimo centro vadovas pabrėžia, kad kasmetinio Holokausto minėjimo neužtenka. Esą didelė dalis visuomenės vis dar nesupranta, kokia didelė tragedija pasaulį ištiko prieš mažiau nei šimtą metų.
„Mes turime visą tai prisiminti. Mes tai darome dėl ateities kartų. Jei mes to neminėsime tokių sukakčių ir nekalbėsime, nešviesime visuomenės.Tai gali nutikti ir vėl“, – sako Pasaulinio Holokausto atminimo centro pirmininkas Dani‘is Dayanas.
Vėliau iš Senamiestyje esančio Rūdninkų skvero susirinkusieji tradiciškai traukia į Vilniaus Geležinkelio stotį, kur sės į traukinį ir vyks prie Panerių memorialo.
Tai gana simboliškas veiksmas – nes iš geto paimtus žmones naciai sodindavo į traukinius ir veždavo į Panerių mišką, o ten juos sušaudydavo. Panerių miškas aukų skaičiumi yra didžiausia Holokausto vieta Lietuvoje.
Tarp atėjusių prisiminti ir atiduoti pagarbą XX amžiuje išžudytiems žydams ir Lietuvos vadovai, ministrai, diplomatai, atvykėliai iš Izraelio, kurių giminės ir šeimos išgyveno šią siaubingą tragediją Lietuvoje.
Šalia memorialo nešami akmenukai, kiekvienas šalies vadovas prie šios masinių žudynių vietos padeda po vieną akmenuką.
„Čia vyko genocido siaubas. Kai neapykantos ir netolerancijos jėgos atėmė tūkstančius nekaltų gyvybių. Žydų, lenkų, romų ir kitų tautybių žmonių. Išardytos šeimos, užgesintos nekaltos gyvybės, sunaikintos nekaltos bendruomenės“, – savo kalboje sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Seimo Pirmininkė sako, kad Holokaustas parodė, jog baisiausias dalykas žmoguje yra abejingumas, kai žudant tautą kita dalis visuomenės tyli.
„Todėl nebūkime abejingi, nes abejingumas yra tylaus sąmokslo prieš žmogiškumą pradžia“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, Vilniuje iš daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių žydų liko vos pora tūkstančių.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
