žydai

Trečiadienį Vilniaus Katedros aikštėje paminėtos trečiosios 2023 metų spalio 7-osios išpuolio Izraelyje metinės. Renginyje prisimintos „Hamas“ aukos, o išgyvenusi muzikos festivalio „Nova“ dalyvė Mazal Tezaza papasakojo, kaip išsigelbėjo slėpdamasi tarp nužudytų žmonių kūnų. 36 metų M. Tezaza pasakojo, kad festivalyje dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių iš įvairių pasaulio šalių, tarp jų buvo ir jos draugai Danielis Kohnas bei Yochayevas Benas Zkaria. Abu jie buvo nužudyti šalia jos.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį Žydų genocido atminimo dienos proga Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanojo 36 asmenis. Visi jie buvo apdovanoti po mirties, pranešė Prezidentūra. Prezidento dekretu įteiktus apdovanojimus penktadienį vykusioje ceremonijoje priėmė žydų gelbėtojų artimieji.

Minint garsaus XX a. Lietuvoje gimusio žydų kilmės skulptoriaus Jacqueso Lipchitzo (Žako Lipšico) 135-ąsias gimimo metines, Vilniuje atidaryta jo darbų paroda.  Aštuonios gipso, terakotos ir kitų jautrių medžiagų skulptūros iki lapkričio 22 d. bus eksponuojamos Samuelio Bako muziejuje.

Dviejų žydų vyrų užpuolimas peiliu trečiadienį buvo oficialiai paskelbtas teroristiniu incidentu, pranešė Londono policija. Pareigūnai tiria, „ar šiuo išpuoliu buvo sąmoningai taikytasi į žydų bendruomenę“. „Mūsų itin specializuotos pareigūnų komandos dirba (...), kad greitai pasistūmėtų šiame tyrime ir tiksliai nustatytų, kas nutiko“, – sakė kovos su terorizmu policijos vadovas, komisaro padėjėjas Laurence'as Tayloras.

Šeduvoje prieš kiek daugiau nei pusmetį atidaryto žydų istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ ekspozicijų dizainas įvertintas nuo 1954-ųjų teikiamu „iF Design Award“ apdovanojimu. Tarptautinė žiuri apdovanojimą skyrė interjero architektūros disciplinoje, meno ir kultūros parodų bei instaliacijų kategorijoje.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sekmadienį pareiškė esąs pasibaisėjęs pastarojo meto antisemitinių padegimų virtine, nukreipta prieš žydų objektus šiaurės Londone. „Didiname matomą policijos pajėgų buvimą, o atsakingi asmenys bus surasti ir patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė K. Starmeris.

Prieš 82 metus kovo pabaigoje naciai Kauno gete surengė itin žiaurią Vaikų akciją – per dvi dienas suėmė apie 1 tūkst. 700 mažųjų, senelių ir ligotų žmonių, nepajėgiančių dirbti. Juos visus nužudė, dalį išvežę svetur, kitus sušaudė IX forte. Nuo pat gyvenimo pradžios žydai ieškojo būdų kaip išsaugoti savo vaikus gyvus, juos slėpė, išnešdavo bulvių maišuose ir perduodavo globėjams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje antradienį Žydų gelbėtojų dienos minėjime pagerbti ir prisiminti Lietuvos žmonės Antrojo pasaulinio karo metu, gelbėję žydus. Kaip pranešė universitetas, šių metų minėjimo metu prisimintos ne tik žinomos gelbėtojų pavardės, tačiau pagerbti ir nežinomi asmenys, gelbėję žydus.

Lietuvoje antradienį minima Žydų gelbėtojų diena. Ta proga Vilniaus universitete (VU) rengiamas minėjimas, skirtas prisiminti ir pagerbti lietuvius, gelbėjusius žydus nacių okupacijos metais. Renginio metu bus prisimenami ne tik tie Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti asmenys ar tie, kuriems suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, bet ir iki šiol nežinomi Lietuvos žydų gelbėtojai.

Lietuvoje sekmadienį minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena, įvairiuose šalies miestuose vyks atminimo renginiai. Kauno IX forto muziejuje sekmadienį vyks ekspozicijos „Gelbėtojai“ atdarymas, skirtos žydų gelbėjimo Kaune istorijai pristatyti. Tuo metu Šiauliuose minėjimas prasidės Pasaulio tautų teisuolių skvere, kuriame bus skaitomos Pasaulio tautų teisuolių pavardės, prie paminkle įamžintų vardų ir pavardžių bus dedamos gėlės, deginamos atminimo žvakės.

Nyderlandų policija penktadienį pranešė tirianti gaisrą, kilusį Roterdamo sinagogoje praėjusią naktį, per kurį niekas nenukentėjo. „Gaisras trumpam įsiplieskė ir pats užgeso. Niekas nenukentėjo“, – socialiniuose tinkluose pranešė policija apie gaisrą, kilusį 3 val. 40 min. vietos (4 val. 40 min. Lietuvos) laiku sinagogoje. Penktadienį socialiniuose tinkluose išplito nepatvirtintas vaizdo įrašas, kuriame matomas sprogimas šalia pastato, panašaus į šią sinagogą. Policija jį naudoja savo tyrime.

Belgijos vyriausybė pasmerkė pirmadienio rytą prie Lježo miesto sinagogos įvykusį sprogimą. „Antisemitizmas – tai išpuolis prieš mūsų vertybes ir mūsų visuomenę, todėl privalome su juo nedviprasmiškai kovoti“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Veveris. „Esame solidarūs su Lježo ir visos šalies žydų bendruomene“, – sakė jis. Per sprogimą, įvykusį prieš pat 4 val. ryto, žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadinti priešais sinagogą esančių pastatų langai.

 Lježo mieste Belgijos rytuose naktį į pirmadienį per sprogimą buvo apgadinta sinagoga, pranešė policija. Pranešimų apie sužeistuosius negauta, užfiksuota tik materialinė žala, sakoma Lježo miesto policijos atstovo pareiškime. Policija pridūrė, kad sprogimo priežastis tiriama. Sprogimas įvyko apie 4 val. ryto vietos (5 val. Lietuvos) laiku priešais sinagogą. Pasak policijos atstovo, sprogimo banga išdaužė kitoje gatvės pusėje esančių pastatų langus.

Antisemitizmas Vokietijoje smarkiai išaugo, sekmadienį pareiškė Vokietijos žydų centrinės tarybos vadovas, organizacijai atidarant parodą, skirtą jos 75-mečiui. „Nuo spalio 7-osios matome smarkų antisemitizmo pakilimą“, – sakė Josefas Schusteris per parodos atidarymą Braunšveigo mieste. - „Jei norime atsispirti antisemitizmui, reikia ryžtingų politinių veiksmų“, – pabrėžė jis, nors pridūrė, kad to nepakanka. „Padorumo ir demokratinės kultūros negalima įvesti politiniu dekretu.

Trečiadienį automobiliui rėžusis į žydų ortodoksų centrą, Niujorko policija tiria galimą neapykantos nusikaltimą, pranešė miesto policijos komisarė.  Pareigūnai suėmė vyrą, kuris kelis kartus rėžėsi į „Chabad-Lubavitch“ būstinės Brukline galines duris, trečiadienį žurnalistams sakė Niujorko policijos komisarė Jessica Tisch.  Internete paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vairuotojas trenkėsi į pastato duris, pavažiavo atbuline eiga ir vėl į jas rėžėsi.

Antradienį auštant Berlyne esančiame didžiuliame memoriale Holokausto aukoms sužibo žvakės, žmonėms visoje Europoje ir už jos ribų stabtelėjus paminėti Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos, prisiminti nacistinės Vokietijos įvykdytų milijonų žmonių žudynių ir bandymo visiškai išnaikinti žydų gyvenimą Senajame žemyne.

Unikalus radinys Švėkšnoje. Remontuodami seną namą savininkai aptiko neeilinį radinį. Pasirodo, namuko vidinė medinės sienos pusė išklijuota praeito šimtmečio pradžios žydų šventų raštų puslapiais. Dabar istorikai aiškinasi, kas taip pasielgė su šiame name tarpukariu gyvenusio rabino turėtais sakraliniais tekstais. Švėkšnoje toks unikalus radinys aptiktas pirmą kartą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vilniaus apygardos teismas Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui skyrė 5 tūkst. eurų baudą už kurstymą prieš žydus ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimą, aiškiai paskelbdamas, kad antisemitizmui Lietuvos valstybėje vietos nėra. Tuo metu pats politikas nuosprendį vadina politizuotu, ketina jį skųsti, o valdantieji sprendžia, kaip į šį precedentą reaguoti – nuo koalicinių santykių iki galimos politinės atsakomybės.

Prieš 82 metus pradėjus sistemingai naikinti Lietuvos getus, nužudytas vienas svarbiausių Vilniaus geto veikėjų – žydų policijos viršininkas Jakovas Gensas. Laiku perduota žinia leido jo dukrai Adai Gensaitei-Ustjanauskienei išgyventi ir savo istorija pasidalinti su visu pasauliu. Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiai Adai beveik 99-eri, o jos anūkas Alexanderis Phibbsas yra pasišventęs ištirti sudėtingą Lietuvos Holokausto istoriją.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga penktadienį apdovanojo daugiau tris dešimtis žydų gelbėtojų Antrojo pasaulinio karo metais. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius jis skyrė 36 asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido, pranešė Prezidentūra. Visi jie apdovanoti po mirties. Tėvų, senelių ar prosenelių vardu apdovanojimus atsiėmė jų artimieji.

Prezidentas Gitanas Nausėda Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi penktadienį apdovanos 36 žmones, Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusius nuo nacių genocido. Tai numato ketvirtadienį šalies vadovo pasirašytas dekretas.

Vilniuje sekmadienį 21 kartą bus minima Europos žydų kultūros diena. „Visoje Europoje vyksiantis festivalis nuo pat ryto džiugins ekskursijomis, koncertais, diskusijomis ir daugybe kitų pramogų, kurios padės geriau pažinti žydų kultūros paveldo įvairovę, savitumą bei turtingumą“, – teigiama Lietuvos žydų bendruomenės pranešime. Šių metų renginių tema – „Knygos tauta“, ji primena, kad kiekvienas žmogus yra knyga, o kartu visi sudaro gyvąją biblioteką.

Žydų valstybei vykdant puolimus Gazos Ruože, o Vatikanui skatinant nedelsiant siekti paliaubų ir susigrąžinti islamistų grupuotės „Hamas“ laikomus įkaitus, popiežius Leonas XIV ketvirtadienį susitiko su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu. I. Herzogo automobilių kolona atvyko į Apaštališkuosius rūmus, kur prezidentas buvo palydėtas freskomis išpuoštais koridoriais, saugomais Šveicarų gvardijos rikiuočių.

Neeilinis išpuolis Druskininkuose – vandalai sienas ištepliojo grafičiais, kuriuose ir antisemitinės frazės, ir užrašai „tegyvuoja Palestina“. Druskininkuose dažnai atostogaujantys žydai sako, kad tokiu įtemptu laikotarpiu visko galima tikėtis, tačiau išvysti tokias išterliotas sienas yra nemalonu. Savivaldybė iškart ėmėsi sienas valyti, o policija pradėjo tyrimą ir ieško pažeidėjų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vyriausybei šią savaitę paskelbus, jog sostinės koncertų ir sporto rūmuose bus įkurtas Vilniaus kongresų centras, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sprendimą vertina kritiškai ir teigia, jog organizacija apie pasikeitusį objekto likimą informuota nebuvo. „Mane ši žinia labai nustebino. (...) Su Lietuvos žydų bendruomene tartasi nebuvo ir tai, kad mes apie tokį sprendimą žinojome ir jam pritarėme, yra netiesa“, – Eltai ketvirtadienį sakė F. Kukliansky.

Prie Graikijos Kretos ir Santorino salų ketvirtadienį įvyko 6,1 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba.  Stiprus žemės drebėjimas įvyko už 82 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kretos sostinės Herakliono, 68 kilometrų gylyje, pranešė USGS. Turistų pamėgtą regioną pastaraisiais mėnesiais supurtė daugybė drebėjimų, privertusių laikinai uždaryti mokyklas Santorine ir gretimose salose.

Dėl galimai antisemitinių pareiškimų teisiamas parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtina, kad savo komentarais neneigė Holokausto. Kaltinamasis nurodė tiesiog kalbėjęs apie žudynes, nuo kurių kentėjo ne tik žydų, bet ir lietuvių tauta.   Vilniaus apygardos teisme antradienį nagrinėjant R. Žemaitaičio baudžiamąją bylą, kaltinamasis toliau davė parodymus.

Gavusi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus prašymą, trečiadienį posėdžiausianti vadinamoji desovietizacijos komisija ketina aptarti su masinių žydų žudynių vietose esančiais užrašais ir ženklais susijusius klausimus. „Tai, kas yra susiję su masinių žudynių vietomis, ten esančiais užrašais ir ženklais, yra labai jautrūs klausimai“, – Eltai sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

Vilniaus apygardos teisme ketvirtadienį tęsianti Remigijaus Žemaitaičio kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo bylos nagrinėjimą, pagarsinta jos medžiaga. Posėdžio metu taip pat sutarta, jog pats kaltinamasis savo liudijimą pradės kito posėdžio metu – balandžio 30 dieną. Prokuroro paklaustas kiek gali užtrukti liudijimas, R. Žemaitaitis juokavo, jog „žinant jo kalbėjimą“ – ilgai. „Manau, kad tas absurdas visi nori, kad baigtųsi“, – pridūrė parlamentaras kalbėdamas apie bylą.

Tęsiant kurstymu prieš žydus kaltinamo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio bylą, Vilniaus apygardos teismas trečiadienį planuoja apklausti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistus. Praėjusiame teismo posėdyje buvo apklausti kalbos ekspertai. Jie teigė, kad R. Žemaitaičio pasisakymuose žydai yra žeminami, tačiau kurstymo prieš juos smurtauti nėra.

Vilniaus universitete (VU) pirmadienį paminėta Žydų gelbėtojų diena, skaitytos jų pavardės. Renginio metu į susirinkusiuosius kreipėsi ir iškilmingą pavardžių skaitymą pradėjo vienas iš išgelbėtųjų vaikų – dailininkas Samuelis Bakas.

Šeštadienį Lietuvoje minima Žydų gelbėtojų diena, skirta prisiminti ir pagerbti lietuvius, gelbėjusius žydus nacių okupacijos metais. Nors svarbiausia atminties data yra kovo 15-oji, įvairūs minėjimai ir renginiai šalyje vyksta visą savaitę. Sostinėje paminėti Žydų gelbėjimo dieną vilniečiai bus kviečiami pirmadienį – kovo 17 d. Vilniaus universiteto (VU) Simono Daukanto kiemelyje bus skaitomos žydus gelbėjusių žmonių pavardės ir pagerbtos Holokausto aukos.

Minint Tarptautinę holokausto aukų dieną, Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad ši tragedija, kuomet kartu su Holokausto aukomis buvo ne tik išplėšta dalis Europos, bet ir Lietuvos, visada išliks per didelė ir per skaudi.  „Kad ir kiek metų praeitų, Holokausto tragedija išliks per didelė ir per skaudi, kad taptų tolima. Tardami „Niekada daugiau“, turime pareigą likti budrūs ir neleisti įsišaknyti bet kokiai neapykantai tautiniu, etniniu, rasiniu ar religiniu pagrindu.

Pirmadienį minint Tarptautinę holokausto aukų dieną, Vilniuje vyks šiai dienai skirti renginiai „We remember“. Šiemet, pasitinkant 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo metines, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rengiamas minėjimas vyks sostinės Žemaitės gatvėje. Pasak organizatorių, tai vieta, kur 1943 m. Vilniaus geto antinacinio pasipriešinimo kovotojai pastatė barikadą ir ginklu priešinosi žiaurioms nacių pajėgoms.

Prieš šiais metais vyksiantį Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo 80-ąsias metinių minėjimą Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos ir pasaulio visuomenes ragina išlikti budriomis dėl antisemitizmo, rasizmo, ksenofobijos ir kitų plintančių neapykantos formų. Už rezoliuciją balsavo 83 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai.

Prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Gintautas Paluckas bei užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį sveikina Lietuvos bei pasaulio žydus su Chanukos šventės pradžia. „Sveikinu Lietuvos žydų bendruomenę ir viso pasaulio žydus su Chanukos švente. Tegul šviesos šventė į jūsų namus atneša viltį, taiką ir pilnatvę!“, – socialiniame tinkle „X“ sveikino šalies vadovas.

Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis viešai pasmerkė į valdančiąją koaliciją patekusios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio antisemitinius pasisakymus. Nors F. Puzemskis pripažįsta, jog bendravo su šios partijos atstovais, dirbančiais Klaipėdos miesto savivaldybėje, tačiau pažymi, kad visų pokalbių turinys buvo susiję tik su ūkiniais klausimais.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, reaguodamas į prieš jį nukreiptą mitingą, rinkėjus ragino rinktis į kontrmitingą. Tačiau nepraleido progos vėl paminėti žydus. Todėl, nepaisant viešų Žemaitaičio atsiprašymų, aidinčių pasisakymų pobūdis toliau kelia diskusijas apie antisemitizmo pavojus ir šalies reputaciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį griežtai pasmerkė riaušes, kilusias po Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ ir Amsterdamo „Ajax“ rungtynių, kai nukentėjo sirgaliai iš Izraelio. „Smurtas prieš Izraelio piliečius Amsterdame primena tamsiausias istorijos valandas. Griežtai jį smerkiu ir užjaučiu sužeistuosius. Prancūzija nenuilstamai tęs kovą su bjauriu antisemitizmu“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.

Amsterdamo merė penktadienį paskelbė, kad griežtina saugumo priemones po susirėmimų, kilusių po futbolo rungtynių, per kuriuos nukentėjo Izraelio futbolo komandos „Maccabi Tel Aviv“ sirgaliai. „Man gėda“ dėl to, kas įvyko mieste, prisipažino Femke Halsema, kalbėdama apie išpuolius prieš Izraelio sirgalius ir paskelbdama laikiną draudimą protestuoti.  Penki žmonės buvo hospitalizuoti, o 62 sulaikyti dėl naktį po futbolo rungtynių Amsterdame kilusių susirėmimų, penktadienį pranešė policija.

Palestiną palaikantys jaunuoliai Amsterdame ieškojo sirgalių iš Izraelio, kad galėtų juos užpulti po futbolo rungtynių, kuriose dalyvavo Tel Avivo klubas „Maccabi“, penktadienį pranešė vietos valdžia ir policija. Per smurtinius išpuolius buvo sužeista keletas asmenų, penkiems sporto aistruoliams prireikė medikų pagalbos, nurodė policija.

Nyderlandų valdžia buvo iš anksto perspėta apie galimus išpuolius prieš Izraelio futbolo sirgalius Amsterdame, pranešė Izraelio žiniasklaida. Izraelio išeivijos ministerija iš anksto žinojo apie planus užpulti vieną konkretų sirgalių iš Izraelio, neva dirbantį Izraelio pasienio policijoje, teigiama Izraelio žiniasklaidos pranešimuose. Nyderlandų valdžios institucijoms buvo pranešta ir apie planuojamą išpuolį prieš viešbutį, kuriame buvo apsistoję Izraelio futbolo aistruoliai.

Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas, kurio partija yra vyriausybės narė, pasmerkė išpuolius prieš izraeliečius Amsterdame, kur vyko „Maccabi Tel Aviv“ ir vietos „Ajax“ futbolo rungtynės, kaip „visiškai nepriimtinus“. „Atrodo, kad Amsterdamo gatvėse vyksta žydų medžioklė. Suimkite ir deportuokite multikultūrinį šlamštą, kuris mūsų gatvėse užpuolė „Maccabi Tel Aviv“ sirgalius“, – savo „X“ paskyroje rašė jis, užsimindamas, kad užpuolikai buvo migrantai.

Trečiadienį antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužęs politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis apsilankė vienoje iš Kauno sinagogų, kur susitiko su vietos žydų bendruomene.  „Susitikimas su gražiu ir dvasingu žmogumi visiems Lietuvos žydams svarbiame pastate. Mes kalbėjom apie viską – ramiai, empatiškai ir abipusiai vienas kitą suprasdami. Taip pat suvokdami, jog nė vienas mūsų nežinome absoliučiai visko.

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein teigia, kad antisemitiniai pasisakymai daro žalą ne tik žydams, bet ir likusiai visuomenei. Nors už solidarumą su Izraeliu ji dėkojo daliai Lietuvos valdžios atstovų, visgi, ambasadorė patikino kai kurių politikų pasisakymuose girdinti antisemitinių tezių. „Deja, tai tiesa, antisemitizmas stiprėja.

Persekiojimas, baimė, kova dėl gyvybės ir išgyvenimo – minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną buvo prisimenami beveik 200 tūkstančių Lietuvos žydų, kurie buvo žiauriai nužudyti nacių ir jiems padėjusių kai kurių lietuvių. Panerių memoriale susirinkę žmonės pagerbė žuvusiuosius, o dabar 81-erių Sergėjus papasakojo, kaip buvo išgelbėtas.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  81-erių metų Sergėjus Korablikovas-Kovarsky visur su savimi nešiojasi nuotraukų albumą.

Tūkstančiai judėjų ortodoksų nepaisydami Rusijos invazijos atvyko į Ukrainos miestą Umanę švęsti religinės Roš Hašanos šventės, antradienį pranešė pagrindinė Ukrainos žydų organizacija. Kiekvienais metais maldininkai iš Izraelio ir kitų valstybių vyksta į Umanę, iš kur yra kilęs chasidų judėjimas, švęsti šios žydų Naujuosius metus žyminčios šventės.

Aušvico-Birkenau muziejaus direktorius Piotras Cywińskis pareiškė, kad Rusijos atstovai nebus kviečiami į Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjimo renginius. Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi muziejaus spaudos tarnyba. „Tai išlaisvinimo metinės. Mes prisimename aukas, bet taip pat švenčiame laisvę. Sunku įsivaizduoti Rusijos, kuri akivaizdžiai nesupranta laisvės vertės, buvimą čia. Toks buvimas būtų ciniškas.

Rugsėjo 23-ąją minima jautri diena – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Šią dieną prisimenamas vienas didžiausių ir šiurpiausių hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Antisemitizmas – sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose.