getas

Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I Vilniuje pagerbs Lietuvos Holokausto aukų atminimą. Kaip pranešė Seimo kanceliarija, Konstantinopolio patriarchato vadovas Vilniaus geto aukas pagerbs sostinės Rūdninkų aikštėje, čia padės gėlių kompoziciją ir sustos tyliai maldai prie paminklo. Pagerbime dalyvaus ir Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Emanuelis Zingeris.

Vaidas Maršalka, Arnas Ašmonas ir Artūras Svorobovič – trys aktoriai, kuriuos serialo „Gaujų karai. Karveliai“ žiūrovai pažįsta kaip skirtingų, bet itin ryškių charakterių kompanionus, įsiliejusius į negailestingą kriminalinį pasaulį. Mažai kam žinoma, bet ir už kadro ši trijulė, kurią seriale pažįstame kaip Romką, Nuostolį ir Drambliuką – bičiuliai, vienbalsiai tvirtinantys, kad dirbti draugų apsuptyje yra vienas malonumas, rašo pranešime spaudai.

XX amžius pasaulio istorijoje žinomas kaip vienas žiauriausių, kruviniausių laikotarpių. Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais žuvo milijonai žmonių. Totalitarinių režimų vadai žmonių gyvybes aukojo vardan teritorijų, įtakos sferų. Viena labiausiai nukentėjusių tautų tapo žydai. Jų tautos istorijoje Antrasis pasaulis karas įstrigo amžiams.

Lemtingą 1941 spalio 28-ąją Kauno gete, įkurtame tą vasarą Vilijampolėje, prisimena Fruma Kučinskienė. Vienintelė dabar Kaune išlikusi to meto įvykių liudininkė. Frumai buvo aštuoneri. „Gete jau visi iš vakaro žinojo, kad laukia kažkoks įvykis ir vėl bus atrinkti žmonės žudymui. Nieks nemiegojo jau tą naktį ir 6 valandą ryto privalėjo būti visi aikštėje. Ta diena buvo ne tokia kaip šiandien. Buvo šalta, buvo niūri diena“, – prisimena Didžiosios akcijos liudininkė Fruma Kučinskienė.

Gabija Narušytė, Ramūnas Grumbinas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš pat nacių ir sovietų karą Kaune gyveno per 32 tūkst. žydų, o, pasibaigus nacių okupacijai, mieste liko tik 634 kauniečiai žydai, sako istorikas Arūnas Bubnys. „Tiesa, dalį jų iš Dachau koncentracijos stovyklos išgelbėjo amerikiečių kariuomenė, iš Štuthofo – sovietų kariuomenė. Taigi matome, kad pasekmės iš tikrųjų buvo labai tragiškos“, – primena knygos „Kauno getas1941–1944“ autorius.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 1943-aisiais rugsėjo 23-iąją buvo likviduotas didžiausias Vilniaus getas. Minint 70-ąsias metines, holokausto aukų atminimas pagerbtas Vilniaus choralinėje sinagogoje, Panerių memoriale. Prezidentūroje įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. Per trejus metus trukusią nacistinę okupaciją Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. žydų – maždaug 200 tūkstančių.

 Amerikietės rašytojos ir žurnalistės Ellen Cassedy penki giminaičiai buvo Šiaulių gete. Ji aplankė geto vietą, ieškojo šeimos namų, bet šie neišlikę. Moteris siekia lietuvius ir žydus susodinti prie bendro stalo, ir, įveikus praeitį, kurti tolerantišką ateitį. Pažindama savo šeimos ir lietuvių patirtį, rašytoja ieško atsakymo, kas yra blogis ir gėris.

Ant kelių klūpančio ir besimeldžiančio nacių partijos vadovo Adolfo Hitlerio skulptūra buvusiame Varšuvos gete sukėlė audringas reakcijas, skelbia telegraph.co.uk. Šiame gete naciai nužudė daugybę žydų. Italų menininko Maurizio Cattelano darbas „Jis“ eksponuojamas nuo praėjusio mėnesio ir sulaukė begalės lankytojų. Darbas matomas tik iš tam tikro nuotolio ir pro plyšį duryse. Menininkas nedetalizuoja ir nepaaiškina, kodėl A. Hitleris meldžiasi.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną kalėjusieji getuose prisiminti viešai skaitant jų vardus. Taip siekiama pagerbti nacių ir jų talkininkų Lietuvoje sunaikintą mūsų šalyje gyvenusią žydų bendruomenę. Antrus metus rengiamo holokausto minėjimo renginių ciklo „Vardai“ organizatoriai sako, kad perskaityti visus nacių išžudytų Lietuvos žydų vardus užtruktų kelias dienas ar savaitę.