Jei sankcijų nebeliks, Vyriausybei teks spręsti – vežti A. Lukašenkos trąšas per Klaipėdą ar ne, juolab kad tokio krovinių srauto gali norėti ir mūsų kaimynai.
Konservatorių pirmininkas sako, kad Lietuva turi išlikti principinga, tačiau socialdemokratų lyderis atkerta, jog vertybinės dešiniųjų politikos tęsti nenori. Jis teigia, kad be saugumo reikia nepamiršti ir ekonominių interesų.
Sprendimai dėl sankcijų Baltarusijai
Prieš daugiau nei metus A. Lukašenka paskyrė naują trąšų gamintojo „Belaruskalij“ vadovą ir net viešai jam paaiškino, kad šis turi nertis iš kailio, jog iš Vakarų sankcionuotų trąšų būtų uždirbama daugiau.
„Turime žemiausias trąšų kainas, neprisimenu tokių istorijoje, nors darbininkai dirba sunkiai. Galbūt turėtume pasikalbėti su rusais, pasikonsultuoti ir sumažinti trąšų gamybą 10–11 procentų. Nesukursime deficito rinkoje, bet visi supras, kad tai brangus produktas“, – kalbėjo A. Lukašenka.
A. Lukašenka skundėsi, kad Baltarusijos biudžetą anksčiau dosniai pildę trąšų pardavimai krito – jas tenka parduoti beveik už savikainą. Kai trąšoms užsidarė Klaipėdos uosto vartai, baltarusai jas nukreipė į Rusijos uostus, o pinigai nutekėjo ten.
Dėl logistikos pabrangus baltarusiškoms trąšoms, dalį rinkos užėmė rusiškos – Rusija išlošė ir čia. Tačiau amerikiečiai, mainais už paleistus politinius kalinius, sankcijas A. Lukašenkai panaikino. Kyla klausimas, ar šiuo aspektu spaudimo nepatiria ir Europos šalys, nes Europos Sąjungoje šis klausimas ant stalo atsidurs vasarį.
„Matėme rudenį tam tikrus atspindžius to, kaip JAV yra įsitraukusios į pokalbius su Baltarusijos režimu, kaip tai mato europiečiai – jaučiamas tam tikras svyravimas, vyksta diskusija. Natūralu, kad ji vyksta“, – teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Vasarį bendrija apsispręs, ar pratęsti sankcijas Baltarusijai – visas ar tik dalį. Lietuvos politikai ilgą laiką kartojo, kad kalbų apie sankcijų švelninimą Europoje nėra, tačiau prezidentas G. Nausėda po pokalbio su Vokietijos kancleriu leidžia suprasti, kad visko gali būti.
Iškalbinga tai, jog po pokalbių su užsienio šalių lyderiais G. Nausėda nebesako, kad sankcijos tikrai išliks. Jis kalba apie tikėjimą, kad pavyks įtikinti kolegas jų nešvelninti.
Nausėda prekiauti vertybėmis nežada
Anot socialdemokratų lyderio, nereikėtų apsimetinėti, kad ši tema neliečiama – peržiūrėti sankcijų politiką teks ir Lietuvai.
„Mes žinome, ką už Atlanto daro Vašingtonas – nuima sankcijas. Tad neišvengiamai ateis laikas, kai tai bus svarstoma. Dabar tai svarstoma neoficialiai – koridoriuose, kabinetuose, ir apie tai garsiai nekalbama: kaip tos baltarusiškos trąšos galbūt pasieks ir Ameriką“, – sakė socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Jokio trąšų tranzito atlaisvinimo nacionaliniais sprendimais mes neturime daryti. Turime būti tvirti ir laikytis nuosekliai. Tai ne tik nacionalinis politinis sprendimas – yra ir teismo sprendimas, todėl tai labai stipriai įcementuota“, – sakė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Draudimą per Lietuvą vežti trąšas konservatorių Vyriausybė įtvirtino prieš šešerius metus, kai Vyriausybinė komisija konstatavo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis dėl trąšų vežimo per Lietuvą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nei A. Lukašenkos režimas, nei iš jo kylanti grėsmė per šį laiką iš esmės nepasikeitė.
Būtent kaimynų pozicija tampa itin svarbi. Jei Europos Sąjunga nepratęs sankcijų trąšoms, o Lietuva nuspręs jų nevežti per Klaipėdos uostą, gali pasikartoti situacija, matyta uždarant pasienio punktus. Lietuva bus užsidariusi, bet srautus perims latviai ar lenkai. Blokados nepasieksime – tik leisime iš to uždirbti ne Klaipėdos, o, pavyzdžiui, Rygos ar Gdansko uostams.
Egzistuoja ir požiūris, kad jei amerikiečiai nori panaikinti sankcijas A. Lukašenkos trąšoms, Lietuva galėtų su tuo sutikti, prieš tai išsiderėjusi papildomos naudos, pavyzdžiui, daugiau JAV karių mūsų šalyje.
„Man vertybinė politika nėra tuščia sąvoka ar tuščias žodis. Todėl daryti tai, apie ką kalbate – prekiauti vertybėmis – man visiškai nepriimtina. Jokie svarstymai apie tai, kad galėtume kažką „parduoti“ už lankstesnę poziciją baltarusiškų trąšų klausimu, iš principo nepriimtini“, – teigė G. Nausėda.
Šiuo metu Hagos arbitražo teisme vis dar nagrinėjamas „Belaruskalij“ ieškinys Lietuvai. Dėl nutraukto tranzito Baltarusija iš Lietuvos reikalauja daugiau nei 10 mlrd. eurų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
