Sociologinės apklausos rodo, kad 9 iš 10 naujametinių pažadų sulaužomi vos po kelių savaičių ar mėnesių nuo jų įgyvendinimo pradžios.
Įvairių sričių specialistai aiškina, kodėl taip nutinka – paaiškėjo, kad pažadus sau duodantys žmonės dažnai pervertina savo jėgas, turi per mažai motyvacijos ir valios. Lietuvos gyventojai atskleidė, kokius pažadus sau išsikėlė 2026-iesiems.
Dar prieš savaitę tikėjęs stebuklingos nakties galia mesti rūkyti, dabar vilnietis Pranas vardija, kas trukdo laikytis duoto pažado.
„Žinduko principas. Soskės principas. Įpratimas kažką turėti burnoje. Plius, kai nerūkai, atrodo, nėra, kur rankų dėti – jos lieka niekuo neužimtos“, – atviravo vyras.
O kur dar cheminė priklausomybė, kaip sako pats Pranas. Vyras turi išsikėlęs ir realesnį pažadą – pamatyti prieš daugiau nei metus Anglijoje gimusius dvynukus anūkus.
Tokių ir panašių pažadų gruodžio 31-osios naktį, laikrodžiui mušant dvyliktą, sau pažėrė daugelis. Vis dėlto tik vienas kitas į naujametinius pažadus ar jų davimą žiūri įtariai.
Sociologinės apklausos rodo, kad net 9 iš 10 žmonių sau duotų pažadų taip ir neįgyvendina. Pažadai dažnai subliūkšta vos išaušus sausio 1-ajai, o kartais įkvėpimas baigiasi po pirmųjų trijų savaičių. Daugiausiai žmonės išsilaiko apie du mėnesius. Vienas populiariausių pažadų – pradėti sportuoti.
„Yra nauja tendencija – tie, kurie sportuoti pradėjo dar iki Naujųjų metų, nenori pradėti kartu su tais, kurie atėjo sausį. Tikrai matome lankytojų pagausėjimą. Tačiau dažnai pažadai būna pertekliniai – žmonės kardinaliai keičia gyvenimą ir sako, kad nuo šiol viskas bus kitaip. O tie, kurie išsikelia mažus tikslus, mano nuomone, yra gerokai tvirtesni“, – sakė sporto klubo „Triple B“ vadovas Žilvinas Barakauskas.
Pasak jo, tikroji motyvacija sporto klube išryškėja po pirmųjų trijų savaičių.
„Jeigu ateina dešimt žmonių ir lieka vienas ar du – tai jau gera statistika“, – tikino Ž. Barakauskas.
Atskleidė, kodėl sunku laikytis pažadų
Kitų sričių specialistai aiškina, kur dingsta motyvacija.
„Jeigu mes kažkam turime motyvacijos, darome tai čia ir dabar. Kai jos neturime, suprantame, kad lyg ir reikėtų daryti, bet viduje nesinori – tada atidėliojame“, – pasakojo Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Anot specialistų, Naujieji metai dažnai tampa standartiniu atidėliojimo terminu. Motyvacija neretai dingsta ir todėl, kad siekti tikslų žmones skatina noras kopijuoti kitus.
„Dažniausia priežastis – neiname į kontaktą su savimi. Neišgryniname tikrųjų savo poreikių. Veikiame ne iš ramios, save girdinčios būsenos, o iš nepasitenkinimo savimi – kad esu ne toks, koks turėčiau būti“, – teigė geštalto psichoterapijos specialistė Teresa Samienė.
Specialistai pataria – pažadas turėtų būti duodamas ne nuo Naujųjų, o čia ir dabar. Jis turėtų būti ne emocinis, o paremtas aiškiu planu.
„Jeigu žmogus nori tęsti savo pažadą, jis turėtų susidėlioti žingsnį po žingsnio, kaip jį realizuos. Negalima remtis vien motyvacija, nes ji greitai išsisklaido. Ji turi būti paremta disciplina“, – sakė saviugdos mentorė Giedrė Vaikšnoraitė.
O tiems, kurie nusprendė „pažaboti ugninį arklį“ ir laukia, pavyzdžiui, Vasario 16-osios, saviugdos specialistai pataria – ko besiimtume, darykime tai palengva, mažais žingsneliais.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
