Naujienų portalo tv3.lt kalbintas politologas Ignas Kalpokas, vertindamas nukritusius G. Nausėdos reitingus, atkreipia dėmesį į tai, kad jį neigiamai vertina tiek Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų, tiek „Nemuno aušros“ rinkėjai.
„Iš abiejų pusių jis yra matomas kaip turbūt nepakankamai stiprus, nepakankamai atstovaujantis galbūt tą kryptį, kurią norėtų šitie elektoratai, kad valstybė judėtų, net jeigu ta įsivaizduojama kryptis yra absoliučiai priešinga vienos ar kitos grupės. Tai, kai esi spaudžiamas iš abiejų flangų, kažkokio kitokio kelio ir nėra tiktai žemyn“, – pastebi jis.
Kaip pagrindines prezidento reitingų nukritimo priežastis I. Kalpokas išskiria prasidėjusius kultūrininkų protestus bei žurnalistų protestus dėl LRT pataisų. Be to, pašnekovas neatmeta, kad gali susidaryti galimybės prezidento reitingams kristi ir toliau.
„Dabar kyla nauji debatai dėl poligono, dėl audito kariuomenės išlaidų ir panašiai. Čia vėl bus progų naujai poliarizacijai, naujam susipriešinimui ir galbūt dar naujų grupių įtraukimui į nepalankiai vertinančių kategoriją“, – komentavo I. Kalpokas, taip pat pažymėdamas, kad palaikymo prezidentas sulaukia iš socialdemokratų.
„Prilyginti reitingus R. Paksui yra vertas dėmesio dalykas, rodantis, kad tas nusivylimas prezidento veiksmais visuomenėje yra tikrai didžiulis ir beprecedentis“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga.
Jis akcentavo, kad tokiose apklausose pasisakydami gyventojai vertina prezidentą ne tik kaip politiką, tačiau reiškia pasitikėjimą ir pačia Prezidento institucija.
Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigė, kad bandymas laviruoti daug aistrų keliančiais klausimais šalies vadovui atsiliepė neigiamai.
„Kai visuomenė dėl LRT skilusi, įtampos daugėja, tai tokia pozicija, kai prezidentas realiai tarsi kažkaip bando išlaviruoti ir būti visiems šiek tiek geras, atvedė į tai, kad jis nė vienai pusei nėra geras“, – BNS sakė jis.
S. Spurgos nuomone, gyventojams galėjo nepatikti skirtingi prezidento veiksmai ir retorika pasikeitusios valdžios atžvilgiu.
„Prisiminkime, kad jis labai kontrastingai elgiasi su valdančiaisiais Seime. Jis konfliktavo su konservatorių Vyriausybe, o jai pasikeitus, labai aiškiai parodė, kad toleruos visus socialdemokratų veiksmus. Jie nebuvo sukritikuoti, net kai sudarė koalicinę sutartį su radikalia „Nemuno aušros“ partija. (...) Tai yra tos šaknys, kodėl buvo paklibintas prezidento populiarumas“, – tikino jis.
Pasak M. Baltrukevičiaus, nors antrąją kadenciją dirbančiam G. Nausėdai prastėjantys reitingai didelės įtakos neturės, tačiau veikti vidaus politikoje gali būti sunkiau.
„Prezidentas yra nepartinis, einant ypač į konfliktus, politinius, siekiant kažkokių sau palankių sprendimų, nes prezidentas vidaus politikoje be gerų santykių su valdančiaisiais praktiškai yra bejėgis, tai reitingas veikia kaip galia, tad kuo prezidento pozicija silpnesnė, tuo natūralu, kad jo veikimas yra sudėtingesnis“, – tvirtino pašnekovas.
Savo ruožtu S. Spurga sakė, jog aukštas gyventojų pasitikėjimas skatina gyventojus rečiau kelti klausimus prezidento sprendimais.
„Jeigu prezidentas yra tikrai populiarus, tikrai aukšti reitingai, turi didžiulį pasitikėjimą, tai jo žodis, jo nuomonė, jo sprendimai yra kur kas mažiau kvestionuojami ir dažnai priimami ir valdančiųjų, ir Vyriausybės bei kitų visuomenės grupių. Su tokiu pasitikėjimu prezidentas tikrai gali daug mažiau (...) tik vykdo jam, Konstitucijos patikėtas pareigas“, – aiškino jis.
Partijų reitinguose ryškėja tam tikra tendencija
Komentuodamas Vyriausybės reitingų kritimą, I. Kalpokas pažymėjo, kad tam įtakos turėjo ir nesklandus Vyriausybės formavimo procesas, kalbant apie kultūros ministeriją ir vėliau pakeistą buvusią krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę.
„Tie patys LRT klausimai, negalima pamiršti balionų, kur Vyriausybė sudarė nepasiruošimo ir neveiksnumo įspūdį. Tai visi šitie dalykai susideda ir, kai tas nepasitikėjimas įsisuka, jis tampa save stiprinančiu veiksniu, nes tada žmonės bet kokį veiksmą interpretuos taip, kad patvirtintų savo jau esamus įsitikinimus. Kitaip tariant, užsiauginti nepasitikėjimą yra gerokai lengviau nei paskui atsikovoti pasitikėjimą“, – aiškino politologas.
I. Kalpokas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastaruoju metu tam tikra tendencija nusistovi ir kasmėnesiniuose partijų reitinguose, kur šiuo metu lyderiauja konservatoriai, antri yra socialdemokratai, o treti „Nemuno aušra“.
„Priklausomai nuo metodologijos, keisdavosi (anksčiau – tv3.lt) vietomis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai su socialdemokratais. Dabar mes jau matom, kad visų kompanijų reitinguose nusistovėjo ta tendencija, kur Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai daugiau ar mažiau, dažniausiai irgi paklaidos ribose, bet tendencija matyti, pirmavimo tendencija, socdemai šiek tiek laikosi už jų“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Politikų su partijoms sulyginti nederėtų
Tuo metu komentuodamas pavienių politikų reitingus, I. Kalpokas atkreipė dėmesį, kad ryšys tarp politikų reitingų ir jų atstovaujamų partijų populiarumo dažnai yra netiesioginis.
Kaip pavyzdį jis pateikia premjerę Ingą Ruginienę, kuri liko 2-a labiausiai neigiamai vertinama politike. Pasak politologo, jos asmeninis reitingas iš esmės nėra tiesiogiai susijęs su socialdemokratų populiarumu, nes ji nėra iki galo tapatinama su partija. Vis dėlto ji yra „baudžiama“ už Vyriausybės veiklą.
„Kuomet Vyriausybės pasitikėjimas mažas, natūralu, kad ir asmens, kuris tradiciškai personifikuoja visą Vyriausybę, šiuo atveju I. Ruginienė, nes reitingas, pasitikėjimas ja irgi yra menkas“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, kaip visai kitokį atvejį I. Kalpokas išskiria Remigijų Žemaitaitį, kuris, pasak politologo, turi vadinamą „asmeninę“ partiją, nepaisant to, kad R. Žemaitaitis buvo išrinktas, kaip labiausiai neigiamai vertinamas politikas.
„Mes matom, kad vis tiek yra pasitikinčių juo. Na, ir jeigu jie (rinkėjai – tv3.lt) drausmingai balsuoja už partiją, tada tas pasitikėjimas, kiek jo nedaug ir būtų, gali būti pakankamas variklis, nes ne taip svarbu, kiek nemėgsta, svarbu kiek mėgsta ir kiek jų galima atvesti prie balsadėžių“, – kalbėjo politologas.
Prezidento reitingai smuko dar labiau
Pirmą kartą per daugiau nei du dešimtmečius prezidentą neigiamai vertina daugiau žmonių nei teigiamai, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Anot jos, Gitano Nausėdos reitingas toliau krinta ir išlieka žemiausiu nuo darbo pradžios 2019 metais – šalies vadovą gruodį palankiai vertino 38,2 proc., nepalankiai – 42,6 proc. Lietuvos gyventojų.
„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tokius pokyčius lygina su Rolando Pakso prezidentavimu.
„Paprastai prezidentai turi teigiamus vertinimus, būna pirmoje vietoje. Neigiamą vertinimą Lietuvos prezidentas pastarąjį kartą turėjo 2004 metais ir tai buvo Rolandas Paksas. Tačiau jo atveju buvo labai aiškios priežastys – tėvynės išdavystė“, – BNS sakė sociologas.
„Tas kritimas prasidėjo vasarą ir sietinas su Vyriausybės formavimu, kuris truko iki spalio. Paskui buvo demonstracijos, laužai prie Seimo. Nėra vieno įvykio, tai procesas“, – aiškino V. Gaidys.
Sociologas tikino, kad prezidentą neigiamai vertina daugiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir „Nemuno aušros“ rinkėjai. Palankiausiai į G. Nausėdą žiūri Lietuvos socialdemokratų partijos elektoratas.
Palankiausiai vertinamas politikas – Skvernelis
Iš antrosios į pirmąją vietą pagal populiarumą tarp Lietuvos politikų pakilo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį palankiai vertina 47 proc., nepalankiai – 33 proc. Lietuvos gyventojų. Lapkritį atitinkami reitingai siekė 44,2 ir 30,5 procento.
Į antrąją vietą pakilo „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga. Palankiai vertinančių europarlamentarą skaičius lieka toks pats kaip ir lapkritį – 39,6 proc., nepalankus politiko vertinimas siekia 36,7 proc, lapkritį jis buvo 35,2 procento.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reitingų lentelėje yra trečia. Teigiamos nuomonės apie ją yra 39,1 proc. (lapkritį – 37,4 proc.), neigiamos – 38,9 proc. (35,3 proc.) gyventojų.
Penktą vietą užima TS-LKD vedlys Laurynas Kasčiūnas. Teigiamai jį vertina 36,5 proc. gyventojų (lapkritį – 34,6 proc.), neigiamai – 42 proc. (lapkritį – 40 proc.) apklaustųjų.
Toliau lentelėje – Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. Palankiai jį vertina 35,5 proc. gyventojų (lapkritį – 35,8 proc.), neigiamai – 34,4 proc. (lapkritį – 28,4 proc.) apklaustųjų.
Iš penktosios vietos į septintąją gruodį nukrito užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Lietuvos diplomatijos vadovą palankiai vertino 34,2 proc. apklausos dalyvių, nepalankiai – 26,2 proc. respondentų (lapkritį buvo atitinkamai 36,4 ir 22,3 procento).
Nemėgstamiausiu politiku Lietuvoje lieka valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Apklausos duomenimis, jį nepalankiai vertina 56,1 proc. (lapkritį – 50,4 proc.) Lietuvos gyventojų, palankiai – 26,1 proc. (25,3 procento).
Antra neigiamai vertinamų politikų sąraše – premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė. Apie ją nepalankiai atsiliepė 49,1 proc. (buvo – 41 procentas) respondentų, palankiai – 30,3 proc. (buvo – 35,4 proc.) apklaustųjų.
Smuko ir gyventojų pasitikėjimas Vyriausybe
Gyventojų pasitikėjimas Vyriausybe – žemiausias per 14 metų, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Jos duomenimis, Vyriausybe pasitiki 11,9 proc. gyventojų, o nepasitiki 46,5 procento. Kai „Vilmorus“ atlikinėjo apklausą lapkritį, šie skaičiai atininkamai siekė 16,8 ir 41,8 procento.
„Paskutinį kartą toks žemas pasitikėjimas buvo 2012-ųjų sausį. Tuo metu buvo ekonominė krizė, Andrus Kubilius buvo premjeras ir nepasitikėjimas buvo siejamas su krize, mokesčiais“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Tarp partijų lyderystę išlaiko konservatoriai
Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su nedidele persvara išlaikė pirmą vietą partijų populiarumo lentelėje, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už konservatorius gruodį būtų balsavę 12,9 proc., lapkritį tokių buvo 13,7 procento.
„Gal dėl to, kad valdančioji dauguma silpnai save parodė, nėra ryškių ministrų, tik vienas su pliusu (daugiau vertinančiųjų palankiai nei nepalankiai – BNS), visi kiti trylika – su minusiais. Tame kontekste opozicija atrodo vis geriau, o anie vis blankiau ir blankiau“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Tuo metu valdančiąją Lietuvos socialdemokratų partiją palaikytų 11,4 proc. respondentų (lapkritį – 12 proc.).
Trečia reitinguose išlieka valdančioji „Nemuno aušra“, šią politinę jėgą palaikytų 10 proc. Lietuvos gyventojų – tiek pat, kiek ir prieš mėnesį.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ reitingas siekia 8,2 proc. (lapkritį – 9,3 proc.), valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 7,2 proc. (lapkritį – 7,4 proc.).
Už opozicinį Liberalų sąjūdį balsuotų 6,6 proc. apklausos dalyvių (lapkritį – 5,3 proc.).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gruodžio 12–30 dienomis. Apklaustas tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
