Iki 2020 m. Lietuva galės nemažinti ir net didinti oro taršą, tačiau privalės Europos Komisijai pateikti planą, kaip pasieks, jog daugiau nei penktadalį šalies suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinantys energetikos šaltiniai, pranešė "lrt.lt".
Europos Komisija (EK) trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos (ES) energetikos ir klimato kaitos strategiją.
Joje numatomi esminiai dabar galiojančių direktyvų pakeitimai ir papildymai po 2012 metų bei konkretūs uždaviniai kiekvienai ES šaliai.
ES tikslas - iki 2020 metų 20 procentų sumažinti šiltnamio dujų išmetimą, pasiekti, jog atsinaujinantys energijos šaltiniai patieks penktadalį visos ES suvartojamos energijos.
Kiekvienai šaliai bus nustatoma privaloma biokuro norma, suvartojama automobilių transporto - 10 proc. Nuo 2013 metų iš esmės keisis ES prekybos taršos leidimais sistema - nebeliks nacionalinių normų, bus pereinama prie aukcionų.
Kalbant apie tas šakas, kurios nepatenka į šią prekybos schemą - transportas, statybos, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, kiekvienai turtingesnei ES šaliai nustatoma užduotis sumažinti CO2 taršą - kai kurioms, kaip Danijai, net iki 20 proc.
Neturtingoms - tarp jų ir Lietuva - leidžiama taršą net padidinti, kad nenukentėtų šalių sparčiai augančios ekonomikos. Bulgarija galės taršą padidinti 20 proc., Lietuva - 15.
Į šalies pajėgumą atsižvelgta ir nustatant privalomą atsinaujinančių energetikos šaltinių - vėjo, vandens, saulės - dalį šalies energetikoje.
Lietuvos norma - 23 proc., Švedijos - didžiausia - 49 procentai. EK pripažįsta, jog dėl šių planų gali 20 proc. pakilti elektros kainos, tačiau teigia, jog nieko nedarant dėl naftos ir dujų kainų kilimo elektrą gali pabrangti dar labiau.
