Pamatykite:
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai visą mėnesį iki liepos 6-osios taip pat turės galimybę išrinkti garsiausią Lietuvos istorijoje porą, praktiškiausią asmenybę, laiką pralenkusią moterį, prašmatniausią balių ir gražiausią padėką Aukščiausiajam už didžiąsias pergales Lietuvos istorijoje.
Balsuoti kviečiama čia: www.tv3.lt/liepos6/rinkimai
Svarbiausiu šūkiu Lietuvos istorijoje tapti pretenduoja:
„Ba!“
Lietuvių kalba laikoma viena archaiškiausių pasaulyje. Deja, pirmosios žinios apie ją istorijoje pasirodo gana vėlai.
Į dabartinės Latvijos teritoriją atsikėlus kalavijuočių ordinui, prasidėjo du šimtmečius trukęs konfliktas, kurio metu abi pusės rengė reidus viena kitos teritorijose. Vieną iš tokių 1207 m. vykusių reidų savo kronikoje ir aprašo Henrikas Latvis. Jis pasakoja apie incidentą, kai Kubeselės piliakalnį per pačias Kalėdas užima lietuviai.
Pasisavinus gyvenvietėje rastus vertingus daiktus, jų dėmesys galiausiai pakrypsta į bažnyčią. Tačiau į ją įsibrovęs lietuvių karys gauna nusivilti, pamatęs, kad ant altoriaus nesimato jokių vertybių. Susierzinimą jis išreiškia vieninteliu žodeliu – „ba!“. Nuo šių įvykių praėjo daugiau nei 800 metų, bet tas „ba!“ ir moderniam lietuviui skamba pakankamai suprantamai.
„Muški!“
Septyniolikto amžiaus pradžioje didžiausia grėsmė lietuvių žemėms buvo švedai. 1605 m. didžiulė jų kariauna iš 14 000 vyrų išsilaipino pietų Estijoje ir patraukė Rygos link. Regis, miesto ir visos Livonijos likimas buvo aiškus. Aplink tiesiog nebuvo švedams dydžiu bent kiek prilygstančių pajėgų.
Tačiau jų ir nereikėjo. Ties Salaspiliu švedams kelią pastojo keturis kartus mažesnė, bet ypatingai motyvuota Jono Karolio Chodkevičiaus kariuomenė. Pasitelkę išmonę ir genialius triukus, lietuviai privertė švedus bėgti. Sakoma, kad pastaruosius labai išgąsdino ir Chodkevičiaus armijos kartojamas tarpusavio raginimas „muški!“.
Tačiau šis šūkis buvo gerokai daugiau nei tik kvietimas į kovą. Kaip poemoje „Karolomachija“ rašė Laurencijus Bojeris, „Žino lietuviai, yra lietuviškas žodis toks: „muški“,/Reiškia: žudyk arba muški. Žudo ir muša karinga/Priešo gentis ir kurion tik šalin jų koja įžengia,/Ten pasiryžę jie mirt, nes žus jie verčiau negu trauksis.“ Kitaip tariant, „muški!“ – tai ne tik raginimas, bet ir pasaulėžiūra.
„Janda!“
Istorinės lietuvių mitologijos ir pasaulėžiūros pėdsakai masina ne vieną. Galbūt todėl, kad iš tikrųjų tiek mažai apie ją žinome. Ne iki galo aišku net ir tai, kaip atrodė pagrindinių dievybių panteonas. Įdomią užuominą galime rasti XIII amžiaus šaltiniuose.
Voluinės kronikose pasakojama apie komplikuotus voluiniečių ir lietuvių santykius. Viena vertus, jie buvo sąjungininkai. Antra vertus, reguliariai pasitaikydavo nesutarimų. Vienas tokių kilo puolant Vozviaglio pilį. Nesulaukę lietuvių, voluiniškiai ją sudegino patys, o pavėlavusiems lietuviams teliko „spardyti pelenus, rėkti „janda!“ ir šauktis savo dievų“.
Ką tiksliai reiškia žodis „janda“? Kontekstas leidžia numanyti, kad lietuviai taip šaukėsi Andojaus – dievo, kuris Malalos kronikoje minimas šalia Perkūno. Kodėl lietuviai rėkė „janda“? Galbūt iš desperacijos, galbūt iš apmaudo, o gal tiesiog keikdamiesi. Per šitiek amžių iš tiesų nelabai kas pasikeitė.
Kuris istorinis šūkis, skaitytojų manymu, yra svarbiausias šalies istorijoje, galėsite sužinoti liepos 6 dieną, Kernavėje, kur nuo 19.30 val. rinksis Karaliaus Mindaugo iššūkį įveikę baidarininkai, atplaukę Nerimi nuo Vilniaus. Iškart po to jų lauks tradicinis „Tautiškos giesmės“ giedojimas 21 val. ir ryškiausių scenos žvaigždžių pasirodymai. Renginį tiesiogiai transliuos TV3.
Daugiau apie Karaliaus Mindaugo iššūkį ir registraciją sužinosite čia: www.tv3.lt/liepos6
