Šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsikūrusių gyvenviečių žmonės vardina nemalonius pramonės parko kaimynystės aspektus - specifinius kvapus, triukšmą, ne visiems patinka pro langus matomi gamyklų kaminai. Tačiau aplinkosaugos specialistai konstatuoja, jog tik apie 3 proc. Klaipėdos taršos sklinda iš LEZ dirbančių bendrovių.
Likusią teršalų dalį mieste "sukuria" kitos Klaipėdos įmonės, autotransportas ir uoste vykdomi krovos darbai.
Didžiausia tarša - centre
LEZ įvyko jau ketvirtas kasmetinis susirinkimas, kuriame miesto ir rajono valdžios bei kontroliuojančių institucijų atstovai, zonos įmonių aplinkosaugos specialistai su aplinkinių gyvenviečių atstovais dalijosi naujausia informacija ir diskutavo apie švaresnę ateitį.
Pagal naujausius Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo duomenis, labiausiai oras užterštas azoto dioksidu - prie intensyviausiai naudojamų miesto gatvių jo koncentracija viršija leistinas higienos normas. Ypač ši autotransporto priemonių įtakojama tarša suintensyvėja šiltuoju metų laiku kovo-rugpjūčio mėnesiais.
Kiti oro, dirvožemio ir vandens taršos ribiniai lygiai Klaipėdos mieste nėra viršijami. O užmiestyje esančiame LEZ fiksuojami teršalų kiekiai daug mažesni negu miesto centre - tai patvirtina ir UAB "Orion Global Pet" užsakytas, Anglijos laboratorijos atliktas išsamus monitoringas.
"Azoto dioksido išmetimų yra, bet mūsų įtaka čia nedidelė. Tačiau britų tyrimai parodė, jog keliuose matavimų taškuose buvo fiksuota didesnė acetaldehidų koncentracija. Deja, net anglų ekspertai negali pasakyti,~kur yra šios medžiagos atsiradimo šaltinis. Tyrimai neparodė jokios sistemos - nei pastovios taršos krypties, nei vienos vietos", - sakė "Orion Global Pet" aplinkosaugos specialistė Jolanta Pilibaitienė.
Ji priminė, jog Lietuvoje anksčiau niekas nematavo acetaldehidų. Ši medžiaga susidaro tiek gamyboje, tiek natūraliai vykstant gamtos procesams. Kitose Europos valstybėse ji net nekontroliuojama - Nyderlanduose acetaldehidai nematuojami, tokios matavimo normos neturi ir Anglija.
"Blynų" kvapas išnyks šiemet
Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio, miestas jaučia LEZ poveikį - "blynų" kvapą, kuris sklinda į pietinę miesto dalį. Šio specifinio kvapo šaltinis yra biodyzelino gamykla "Mestilla". Nors pripažįstama, kad spaudžiant rapsus išsiskiriantys augalinės kilmės kvapai nedaro įtakos sveikatai, nėra kenksmingi žmogui, diskomfortas patiriamas ir jis turi būti šalinamas.
"Esame informuoti, kad jau reglamentuota kvapų tyrimo metodika ir nuo liepos bus skirtas finansavimas šiems tyrimams. Tuomet galėsime patikrinti, kiek motyvuoti žmonių skundai dėl nuo "Klaipėdos naftos" ir "Mestillos" sklindančių kvapų, ir ar jie neviršija leistinų koncentracijų", - aiškino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistas Rimantas Giedraitis.
Pasak biodyzelino gamyklos atstovų, specifinis kvapas dabar yra iš dalies neutralizuojamas, o iki šių metų pabaigos "Mestilla" įdiegs biomechaninio valymo technologiją ir žadama, kad kvapai mieste išnyks.
"Biodyzelino gamybos technologija nauja, net Vakarų Europa dar neturi patirties kaip sugaudyti gamybos procese atsirandančius kvapus. Kol kas įvedėm dalines priemones - sumontavome purkštukus, bandome "išplauti" orą", - sakė UAB "Mestilla" gamybos vadovė Margarita Salytė.
Didžiausias triukšmadarys - transportas
Viena iš Klaipėdos bėdų - per didelis triukšmingumas. Praktiškai visose centrinėse uostamiesčio gatvėse ir į užmiestį besidriekiančiose magistralėse triukšmo lygis viršija higienos normas. LEZ įmonių atstovai tvirtina, kad ir neviršydami leistinų normatyvų papildomai investuoja į triukšmo mažinimą.
"Gerai, kai žmonės kreipiasi tiesiai į mus ir praneša savo pastabas. Pavyzdžiui, Jakų gyventojai paskambino mums, kad naktį ypač erzina iš gamyklos sklindantis triukšmas. Patikrinom įrangą, pasirodė, kad aušinimo sistemos ventiliatoriai dirba gana garsiai. Nors iki leistinos ribos dar trūko keliasdešimties decibelų, papildomai izoliavome įrengimus ir taip sumažinome jų skleidžiamą garsą", - pasakojo "Orion Global Pet" techninis vadovas Arūnas Jonuška.
Šiemet ir Klaipėdos rajono teritorijoje bus pradėti pramonės įtakos aplinkai tyrimai. Iki šiol tik Klaipėdos miesto savivaldybė ir pačios LEZ bendrovės kelerius metus atliko aplinkos monitoringą ir analizavo taršos tendencijas miesto bei pramonės parko teritorijose. Dabar monitoringas bus atliekamas ir Klaipėdos rajone. Tai suteiks išsamesnių duomenų apie pramonės ir Klaipėdos miesto įtaką šalia esančioms Klaipėdos rajono administruojamoms gyvenvietėms.
Pramonės tik daugės
Susitikime dalyvavę Jakų, Lypkių bendruomenių atstovai prašė LEZ įmonių vadovų įsiklausyti į gyventojų norus bei toliau spręsti bėdas ne formaliai, o žmogiškai. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas pasidžiaugė, kad ketvirtus metus vykstantys susitikimai tampa vis dalykiškesni ir ramesni bei patikino gyventojus, jog LEZ vystytojų nuostata nesikeičia - į zoną bus įleidžiamos tik saugios ir švarios technologijos.
"Europos Sąjungos šalių patirtis įrodo, kad vietos bendruomenės ir pramonės ar chemijos parkai gali daugelį metų draugiškai gyvuoti šalia. o ta draugystė gali atnešti naudos abiem šalims" - sakė R.Bakas.
Kaip pavyzdį LEZ atstovas pateikė Vokietijos patirtį - ten sėkmingai veikia per 60 chemijos pramonės parkų. Dauguma jų tiesiogiai ribojasi su tankiai gyvenamomis teritorijomis. Ten vykdomi vadinamieji PPP projektai (pagal anglišką pavadinimą "Privat Public Partnership"), skatinant privataus ir viešojo sektorių partnerystę ir siekiant bendro tikslo - aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimo.
Kad Klaipėdos LEZ dirbančios įmonės yra netaršios, patvirtino ir aplinkosaugos institucijų atstovai. Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Andriaus Kairio, uostamiestyje daugiausia taršos sukelia senos pramonės įmonės, o LEZ'o bendrovės yra naujos, modernios, pastatytos laikantis Europos Sąjungos aplinkosauginių reiklavimų. Todėl LEZ'ui tenka tik 3% bendros miesto taršos, kai tuo tarpu transportas išmeta į aplinką net 75 proc. teršalų.
