Nors pagrindinės nusikalstamos grupuotės Lietuvos didmiesčiuose pradėjo formuotis dar iki „laukinių 90-ųjų“, tačiau mafija suklestėjo būtent tada, kai šalis žengė pirmuosius nepriklausomus žingsnius.
Plačiau apie paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvos miestuose ir miesteliuose įsitvirtinusias nusikalstamas struktūras interviu papasakojo buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis.
Kas padėjo suklestėti nusikalstamoms grupuotėms nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu Lietuvoje? – tv3.lt žurnalistas pasiteiravo A. Matonio.
Šiaip tai reikėtų pasakyti, kad iš tikro, kai žlugo sovietinis režimas ir atsilaisvino visi ekonominiai procesai, prasidėjo laisvoji rinka, praktiškai visose Lietuvos teritorijose, o ypatingai didžiuosiuose šalies miestuose, kūrėsi struktūros, kurių, kaip taisyklė, pradinė duona buvo reketas. Prasidėjo turto prievartavimų bumas, nusikaltėliai pamatė, kad labai laisvai gali atiminėti pinigus arba priversti dalintis pelnais.
Verslai tuo metu buvo daug kur nereglamentuoti. Trūko įstatyminės bazės Lietuvoje, kas yra teisėta, o kas ne. Tais laikais verslininkus buvo pakankamai lengva, nusikaltėlių žargonu šnekant, prismauginėti. Banditai jiems iš vienos pusės garantuodavo kažkokį tai „stogą“, o iš kitos pusės – tie patys verslininkai suprasdavo, kad su kažkuo turi bendradarbiauti. Jeigu nebendradarbiaus su nusikaltėliais, gal juos teisėsauga tada patrauks atsakomybėn ar panašiai.
Tuo metu dirbdami kiekvienas jautėme savo veiklos lauke ir rinkome informaciją apie tai, kur organizuotas nusikalstamumas arba profesionalus nusikalstamumas, pradėjo klestėti. Labiausiai matėsi ten, tuose regionuose ir tuose miestuose bei centruose rajonų, kur galbūt geriausiai dirbo teisėsauga, geriausiai dirbo policija, kur buvo surinkta daugiausia informacijos apie tai. Ten, kur buvo tos garsiosios bylos, kur buvo patraukimai atsakomybėn. Ir, aišku, kur vyko didieji nusikaltimai – nužudymai, sprogdinimai.
Kuriuose Lietuvos miestuose nusikalstamumo pėdsakai buvo ryškiausi?
Būtina paminėti Kauną ir Vilnių. Taip pat Alytaus regioną, Klaipėdą, Šiaulius. Panevėžį. Tik Panevėžyje jie šiek tiek uždariau viduje tvarkėsi iki tol, kol vėliau viskas vis tiek išlindo į paviršių. O tai išlindo į dienos šviesą dėl to, kad kone didžiausia masė buvo užsakomųjų nužudymų sprogdinant, sušaudant. Matėsi automatiniai ginklai, aiškios schemos, kaip kvalifikuotai daromi nusikaltimai, žmonės dingdavo be žinios – tiek nusikaltėliai, tiek verslininkai. Arba ir visiškai paprasti piliečiai, kur tuo metu net nebūdavo galima suprasti, kodėl į juos buvo pasikėsinta.
Tik vėliau paaiškėdavo tikroji tiesa. Paprasti žmonės kartais pradingdavo nuo žemės paviršiaus tiesiog dėl buitinių, kasdienių dalykų. Kažkas kažkam nepatiko. Būdavo atvejų, kad kažkam pasirodydavo, jog vienas ar kitas kėsinasi į jų autoritetą, jų erdvę. Pavyzdžiui, kur nors kavinėje nepaklusdavo banditų reikalavimams. Kartais atsikirsdamas grupuotės nariui pats sau pasirašydavai nuosprendį. Jie nepamiršdavo tų visų dalykų ir pasitaikius tinkamai progai, žmogus tiesiog pradingdavo arba būdavo nužudomas.
Pavyzdžiui, sužinojo Panevėžio „Tulpinių“ grupuotės nariai vieną dieną, kad įvyko kavinėje konfliktas. Kad tas žmogus, kuriam jie jau buvo parašę mirties nuosprendį, konfliktavo su kitu jaunuoliu. Ir iš karto po to, tą pačią naktį, konfliktavęs asmuo pradingo be žinios. Ir policija labai ilgą laiką kaip vieną iš pagrindinių versijų tyrė konfliktą kavinėje. Ieškojo ta kryptimi, kuri vedė į niekur.
Kuri grupuotė Lietuvos nusikalstamumo kontekste išsiskyrė labiausiai?
Iš pagrindinių grupuočių labai aiškiai matėsi Kauno regionas. Didžioji dalis kauniečių vadinosi arba „Daktarais“, arba „Daškiniais“. Nors Kaune tų grupuočių iš tikro buvo labai daug. Kauno regiono organizuotas nusikalstamumas išsiskyrė tuo, kad jie veikė ir ketino veikti ne tik Kaune, bet ir tam tikrose kitose teritorijose.
Man dirbant Alytaus regione turėjome informacijos, kad Druskininkai ir Alytus yra po Kauno nusikalstamo pasaulio sparnu. Kauniečiai labai dažnai ten lankydavosi ir darydavo nusikaltimus. Vogdavo mašinas, bandydavo prievartauti turtą.
Kas nepasakytina apie vilniečius. Kauno organizuotas nusikalstamumas plėtėsi drastiškiau ir elgėsi įžūliai nei, pavyzdžiui, „Vilniaus brigada“ ar kitos Vilniaus grupuotės, kurių veikla daugiau sostinės teritorija apsiribodavo.
Ką galite pasakyti apie kitus Lietuvos regionus?
Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda vien dėl savo geografinės padėties veikė daugiau į Latvijos ar Kaliningrado pusę. Kai prasidėjo Gaidjurgio, Tulpinių grupuočių tyrimai, labai aiškiai pasimatė, kur koncentravosi šios nusikalstamos gaujos.
Jie buvo netoli Latvijos, netoli Kaliningrado srities. Todėl jų pagrindiniai ryšiai ir plėtra organizuoto nusikalstamumo daugiau sietina su tais regionais. Vieni darydavo nusikaltimus Latvijoje, o latviai atvykdavo analogiškoms veikoms į Lietuvą.
Kokiais būdais naujai besiformuojanti nusikalstama grupuotė bandydavo patekti į miestą, kuriame jau būdavo įsitvirtinę kiti?
Kaip pavyzdį pateiksiu tą patį Kauną. Kaip žinome, ten kūrėsi naujos jaunos grupuotės, kurios nenorėjo paklusti seniems vilkams. Pavyzdžiui, Vilijampolės „Daktarų“ grupuotės nariams. Buvo tokia „Ramaškės“ grupuotė, vadovaujama Ramūno Kuzmino. Jis pats kaunietis, tačiau jo grupuotėje pagrindiniai vykdytojai, pagrindiniai smogikai ir veiklos organizatoriai buvo ne kauniečiai, atvažiavę iš kitų regionų, pavyzdžiui, Šilutės.
Kas įdomiausia, jie tikrai kieti buvo savo lygmenyje bei galėdavo savo grupuotę reprezentuoti stipriai. Jie mesdavo iššūkį vietiniams seniesiems Kauno nusikaltėliams, tačiau visada jie buvo kaimiečiai. Ir niekada jų niekas nepripažino lygiaverčiais. Net jeigu jie ir nužudymuose dalyvavę, rimtuose nusikaltimuose, kur už tokius dalykus kaip ir turėdavo užsitarnauti rimtą pagarbą, tačiau ne kaunietis, ne „kavenskas“ ir viskas. Negalėjai tapti kauniečiu, turėjai čia gimti. Šis pavyzdys rodo, kad ta prigimtis, prigimtinė teisė į konkrečią teritoriją buvo labai svarbi. Panašiai ir kituose miestuose. Bet šis pavyzdys gal būtų ryškiausias.
Ar situacija neprimena įkalinimo įstaigų, kur nuteistieji susiskirsto pagal miestus?
Manau, kad ir dabar niekas labai nepasikeitė įkalinimo įstaigose. Tačiau tai laikais tai buvo pastebima ryškiau. Čia nuo sovietinių laikų atėjusios vadinamosios „mastiuchos“, tie susiskirstymai teritorijomis. Kaunas, Vilnius, Klaipėda. Subkultūroje įkalinimo įstaigose tas ypač ryškiai pasimatė.
Kai pradėjome dirbti su nusikalstamumu laisvėje, tai stebėjome, kiek tai siejasi su organizuotu nusikalstamumu įkalinimo įstaigose. Norėjosi suprasti, kiek persineša iš įkalinimo įstaigų į laisvę visą tą subkultūrą. Iš tikro pasimatė, kad viskas paremta teritoriniu pagrindu. Kauniečiai daugiau su kauniečiais, vilniečiai su vilniečiais. Šiauliai, Panevėžys ir Klaipėda jau ten kaimai skaitėsi. Nes pagrindinės dvi lokacijos buvo Kaunas ir Vilnius.
Iš tikro mano darbų pradžia organizuoto nusikalstamumo tyrimų srityje prasidėjo Alytaus regione. Mes labai aiškiai tą matėme, kad tie, kurie norėdavo funkcionuoti patogiai ir gerai, jie turėdavo manipuliuoti, kad juos kažkas dengia. Kiekvienas save gerbiantis reketininkas, jei norėdavo kažko pasiekti, tai jam labai nedaug pavykdavo nuveikti, bandant save reprezentuoti kaip veikiantį savarankiškai.
Daug geriau sekdavosi tiems, kurie turėdavo palaikymą iš aukščiau. Jie eidavo kartu į restoranus, kavines. Viešai pasirodydavo su žinomomis asmenybėmis iš Kauno. Nuvilnydavo po miestą, kad jie buvo atvažiavę į Alytų. Ir tai jiems pridėdavo bonusų.
O „Vilniaus brigada“ bandė save pristatyti taip, kad jie čia kone kartu su teisėsauga ir valstybinėm institucijom kartu dirba. Esą jeigu su jais bus bendradarbiaujama, tai viskas čia bus gerai – nusikalstamumo skaičiai kris, mažės nužudymų. Pirmaisiais Nepriklausomybės metais jie ėjo į tą lygį susitarimo su valstybinėm institucijom ir galvojo, kad tokiu būdu galės kurti savo įmones, teikiančias apsaugos funkciją.
Todėl verslininkai ir galvodavo, kad banditai bendradarbiauja su policija. Jie tą deklaruodavo, bandydavo pristatinėti save visagaliais. Buvo tokie momentai. Bet keletas sėkmingų tyrimų, kaip pavyzdžiui „Vilniaus brigados“, juos patraukus atsakomybėn, ir tas tariamos priedangos elementas dingo.
Apibendrinkite ryškiausias Lietuvos nusikalstamo pasaulio struktūras. Kurios iš jų darė didžiausią įtaką kriminaliniame pasaulyje?
Pakankamai skirtingi laikotarpiai. Situaciją padėjo suvaldyti kolegos, kurie tyrė „Vilniaus brigados“ nusikaltimus. Būtent dėl to Borisui Dekanidzei buvo įvykdyta mirties bausmė, o kiti patraukti atsakomybėn. Tuo metu mums dirbantiems, tai buvo ryškiausias pavyzdys, kaip reikia daryti ir kaip reikia įrodinėti, kad būtų galima įveikti gerai organizuotą nusikalstamą struktūrą.
Pirmasis bandymas Kaune su „Daktarų“ grupuote tam tikram etape nepavyko. Tiek teisėsauga, tiek visuomenė realiai viską žinojo, kas ten yra pagrindiniai nusikaltėliai, kas ten daro rimčiausius nusikaltimus. Bet pagrindiniai lyderiai buvo eliminuoti tik trumpai, todėl jie vėl grįžo ir toliau vystė nusikalstamas veikas.
Man asmeniškai labiausiai įstrigo Panevėžio ir Klaipėdos grupuotės, kadangi tuo metu teko betarpiškai dirbti tose bylose su kolegomis. Pavyko kai ką padaryti manau tikrai geriausiu būdu. Dėl to pagrindiniai jų lyderiai buvo eliminuoti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn iki gyvos galvos. Tokiu būdu visiems laikams buvo išdraskyti nusikalstami voratinkliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
