• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Televizijos laidų vedėja ir prodiuserė Vaida Poderytė-Bernatavičė kasdien dirba su žodžiu – kalba yra jos darbo įrankis ir kūrybos forma. Pasak jos, taisyklinga lietuvių kalba televizijoje turi ypatingą reikšmę, nes ne tik perteikia informaciją ar emocijas, bet ir formuoja visuomenės įpročius.

Televizijos laidų vedėja ir prodiuserė Vaida Poderytė-Bernatavičė kasdien dirba su žodžiu – kalba yra jos darbo įrankis ir kūrybos forma. Pasak jos, taisyklinga lietuvių kalba televizijoje turi ypatingą reikšmę, nes ne tik perteikia informaciją ar emocijas, bet ir formuoja visuomenės įpročius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad taisyklinga kalba labai svarbi visur – tiek televizijos ekrane, tiek kasdieniniame gyvenime, kuriame kamerų nėra. Kalba – vienas didžiausių kiekvienos tautos turtų ir vertybių. Ji atspindi tautos identitetą, istoriją, pasaulio matymą. Kalboje slypi mūsų šaknys, tradicijos, kartų perduodamos patirtys. Taisyklinga kalba televizijoje ypač reikšminga, nes ji formuoja visuomenės įpročius“, – sako V. Poderytė-Bernatavičė.

REKLAMA

Vis dėlto televizijos kalba, pasak pašnekovės, nėra vien formali ar griežtai norminė – gyvumo jai suteikia ir natūralūs šnekamosios kalbos intarpai: „Šnekamoji kalba, vadinamasis slengas – gyvos kalbos dalis, kurios išvengti neįmanoma, ir kuri tam tikromis aplinkybėmis irgi skamba žaviai, įtaigiai, autentiškai.“

REKLAMA
REKLAMA

Ritualai prieš įsijungiant kameroms

V. Poderytė-Bernatavičė neslepia, kad prieš filmavimus turi savų pasiruošimo būdų, kurie padeda susikaupti ir jaustis užtikrintai. „Man, asmeniškai, geriausias būdas susikaupus, aplinkoje be pašalinio triukšmo, tekstą garsiai įsiskaityti ir jį gerai suprasti, o ne skaityti ir mechaniškai mokytis, ar dar blogiau – kalti. Kadangi mano atmintis yra vizualinė, labai padeda įvairūs markeriai ar spalvotos priemonės. Viskas, ką pasibraukiu – nuo faktinės informacijos iki kirčių – įsimena idealiai“, – dalijasi savo ritualais ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, svarbiausia yra ne tik techninis pasirengimas, bet ir emocinis santykis su darbu: „Kitas labai svarbus dalykas – mėgautis tuo, ką darai. Jei kalbėjimas prieš kamerą yra kančia ir didelis stresas, tada reikėtų pagalvoti, ar pasirinktas teisingas kelias. Sveikas kameros jaudulys privalo būti, tačiau didelis stresas – ne.“

REKLAMA

Laidų vedėja ir prodiuserė pripažįsta, jog kalbos klaidų neišvengiamai pasitaiko, bet į jas ji žvelgia ramiai. Jeigu yra galimybė pašnekovė natūraliai pataiso savo klaidą ar perfilmuoja dublį, o jei klaidos nėra grubios ar stipriai rėžiančios ausį, tęsia filmavimą ir priima tai, kaip natūralų procesą. Visgi ji pripažįsta, kad yra kalbėjimo įpročių, kurių atsikratyti nevisada taip lengva. „Pavyzdžiui, savo kolegoms kadre ar pašnekovams, jei sutinku su tuo, kas sakoma, ir noriu paskatinti plėtoti mintį toliau, labai mėgstu kartoti „Tikrai taip“. Būna, per vieną laidą suskaičiuoju save ištariant šiuos du žodelius daug kartų“, – šypsosi ji. 

REKLAMA

Televizijoje dirbantys žmonės vis labiau suvokia, kokią galią turi žodis 

Paklausta apie svetimybes, žargoną ar anglicizmus televizijoje, ji pabrėžia, jog svarbu įvertinti situaciją. „Manau, kad viskas priklauso nuo konteksto. Televizijoje svarbu išlaikyti aiškią, suprantamą ir taisyklingą kalbą, todėl svetimybių ir anglicizmų neturėtų būti per daug, ypač informacinėse bei rimtesnio turinio laidose. Kita vertus, jaunatviškame ar pramoginiame formate tam tikras žargonas ar angliški intarpai gali suteikti natūralumo, atspindėti auditorijos kalbėseną ir padėti užmegzti artimesnį ryšį su žiūrovu. Esu už saikingą balansą: pagrindas turi būti taisyklinga lietuvių kalba, bet visiškai sterilios kalbos, be jokio gyvumo, irgi nereikia“, – teigia laidų vedėja. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ilgametė televizijos patirtis leidžia pastebėti, kaip keičiasi požiūris į kalbą. Pasak jos, būtent televizija tampa erdve, kurioje kalba girdima kasdien, todėl tai – ne tik pramoga ar informacija, bet ir būdas išsaugoti mūsų kultūrą.

„Televizijoje dirbantys žmonės vis labiau suvokia, kokią galią turi žodis. Sutinku su mintimi, kad kartais žodis gali būti galingesnis nei kulka. Ypač dabar, kai pašonėje vyksta karas, kai rusų režimas bando naikinti Ukrainą, jos papročius, tradicijas ir kultūrą, kai nuolat girdime grasinimus ir Lietuvos adresu, mes visi, ne tik televizijoje dirbantys, bet ir visuomenė plačiąja prasme, kaip niekad anksčiau pradėjome dar labiau vertinti savo kalbą. Ji – ne tik komunikacijos priemonė, bet ir mūsų tapatybės bei pasididžiavimo šaltinis“, – sako V. Poderytė-Bernatavičė.

REKLAMA

Ji pabrėžia, kad televizija ir viešoji erdvė veikia viena kitą ir kalbą, kuri vyrauja šiose plotmėse.  „Viena vertus, televizija labai stipriai formuoja visuomenės kalbą – žiūrovai girdi vedėjų, aktorių, pašnekovų kalbėjimo manierą, perima vartojamus žodžius, net intonacijas. Kita vertus, televizija negali būti visiškai atsieta nuo realybės – ji neišvengiamai prisitaiko prie jau egzistuojančių kalbos įpročių, kad išliktų gyva, suprantama ir artima žiūrovui. Jei eteryje kalba būtų visiškai moksliška ar per daug sterili, ji prarastų natūralumą ir ryšį su auditorija. Televizija turi dvigubą vaidmenį: formuoja kalbos standartus ir ugdo pagarbą taisyklingai lietuvių kalbai, bet tuo pačiu ir subtiliai prisitaiko prie kasdienės kalbos pokyčių, kad liktų aktuali ir tikra“, – teigia pašnekovė. 

REKLAMA

Sklandi lietuvių kalba – nuomonės formuotojų išskirtinumas

V. Poderytė-Bernatavičė puikiai žinoma ne tik apie TV laidų vedėja ar prodiuserė, bet ir aktyviai veikia socialiniuose tinkluose. Vien „Instagram“ socialiniame tinkle ji turi daugiau nei 60 tūkst. sekėjų. Pati pašnekovė viešąją kalbą socialiniuose tinkluose galios prasme prilygina televizijai, todėl čia taip pat turėtų galioti panašios kalbos taisyklės. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Deja, dažnai socialiniuose tinkluose taisyklingai kalbai skiriama per mažai dėmesio – dominuoja greitas, žargonu ar anglicizmais pagardintas bendravimas. Tai natūralu, nes socialiniai tinklai yra labiau neformali erdvė, bet kartu tai reiškia, kad klausytojai ar sekėjai perima ir netaisyklingus įpročius“, – teigia ji.

REKLAMA

Pasak V. Poderytės-Bernatavičės, taisyklinga kalba gali tapti netgi išskirtinumu. „Aš manau, kad būtų nuostabu, jei daugiau nuomonės formuotojų suprastų, kad taisyklinga, graži kalba gali būti jų išskirtinumas ir privalumas. Kalba yra ne tik bendravimo priemonė – ji formuoja mūsų kultūros įvaizdį, ji rodo, kaip patys save vertiname. Tad manau, jog šiandien labai svarbu bent šiek tiek daugiau dėmesio skirti kalbos sklandumui, net ir „Instagram“ ar „TikTok“ įrašuose. Tai neturi būti nuobodu – galima kalbėti šiuolaikiškai, gyvai, bet kartu pagarbiai savo kalbai. Būtent taip stengiuosi savo socialiniuose tinkluose komunikuoti ir pati – ne per steriliai ar formaliai, tačiau visada paisydama lietuvių kalbos gramatikos taisyklių“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų