Kyla abejonių dėl mokyklos anketos vaikams: galėjo tik prisidengti kilniu tikslu

Motinai pradėjus viešai stebėtis, kodėl jos nepilnametis vaikas mokykloje be tėvų žinios turi pildyti anketą, kurioje prašoma detaliai aprašyti šeimos padėtį, visuomenė susidomėjo, kas yra tas socialinis pasas, kuriam gauti neva ir buvo skirta anketa. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo socialinio paso koncepcija. Tačiau aiškėja, kad motinos paviešinta anketa galėjo neturėti nieko bendro su socialiniu pasu.

Portalas tv3.lt jau rašė, kaip spalio pradžioje viena motina socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino anketos, kurią mokykloje turėjo užpildyti 10 klasę lankanti jos atžala, nuotrauka. Motiną papiktino neįprasti anketos klausimai ir tai, kad tėvai apie šią moksleivių apklausą įspėti nebuvo.

Neįprasta anketa mokykloje

Nuotraukoje matyti, kad anketa nėra anoniminė, moksleivis turi nurodyti savo vardą ir pavardę. Taip pat atsakyti į jautrius asmeninius klausimus: kiek vaiko šeimoje nepilnamečių vaikų; ar bent vienas iš tėvų emigravęs, miręs, dingęs be žinios; kas globoja vaiką, jei ne tėvai, ar bent vienas iš tėvų yra bedarbis. Taip pat klausiama, ar vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, jei taip – dėl kokios priežasties.

Anketoje taip pat rašoma, kad ji skirta gauti socialinį pasą. Kadangi viešojoje erdvėje apie socialinį pasą informacijos beveik nėra, portalas tv3.lt nutarė plačiau pasidomėti, kas tai.

Socialinio paso iniciatorė – Lietuvos švietimo pagalbos asociacija. Asociacijos vadovė Saulė Šerėnienė nurodė, kad socialinis pasas skirtingose savivaldybėse atsirado skirtingu metu. Pavyzdžiui, Kauno mieste galutinė vieninga paso versija sukurta dar 2007 m.

„2010 m. Kaune jį rengė visos švietimo įstaigos, Vilniuje maždaug 50 proc., Marijampolėje 75 proc. Dabar duomenys, žinoma, bus kiti. Dabar dalis įsitraukia sutikimus tokius duomenis teikti į ugdymo sutartis“, – paklausta, kiek mokyklų rengia socialinį pasą tv3.lt sakė S. Šerėnienė.

REKLAMA

Kam to reikia?

Kaip pasakojo S. Šerėnienė, socialinis pasas padeda surinkti statistiką, pagal kurią strateguojama švietimo pagalbos specialistų veikla.

„Pagal jį struktūruojama paramos teikimo, aprūpinimo ugdymo priemonėmis, ekskursijų mokesčių lengvatos, galų gale pagalbos vaikui teikimas, esant poreikiui“, – paaiškino S. Šerėnienė.

Taip pat socialinio paso anketose surenkami duomenys nuasmeninami ir kaip statistika nugula į vadovų ataskaitas.

„Ikimokyklinių įstaigų mokesčio lengvatos remiasi duomenimis, ar šeima socialiai remtina, ar [vaiką] augina viena mama, priklausomai nuo savivaldybių tarybų sprendimų. Reikia paminėti, kad kiekvienoje savivaldybėje ši situacija yra skirtinga“, – pastebėjo pašnekovė.

Jos teigimu, jei statistinė informacija pateikiama tinkamai, ji tampa instrumentu ir miesto socialinio profilio formuojamoms paslaugoms teikti.

„Tarkime, jei mokyklos pateikia, kad 60 proc. vaikų tėvų išvykę į užsienį, gal galima būtų galvoti apie rekomenduojamo popamokinio užimtumo organizavimą, nes vaikus augina vienas iš tėvų ir jam reikalinga pagalba vaikų laisvalaikio organizavime. Tai puikus instrumentas ugdymo įstaigoms nusistatyti visos dienos mokyklos strategijas, jei joje ugdoma daug vaikų, kuriuos augina vienišos mamos, daug tėvų išvykę į užsienį ar daug vaikų gauna socialinę paramą“, – sakė S. Šerėnienė. 

Vienuolikoje savivaldybių socialinio paso anketų formos nustatytos vieningai, kitose įstaigos pačios susitaria, kokie duomenys reikalingi pagal vietovės socialinių paslaugų teikimo profilius.

Asmens duomenų apsauga

S. Šerėnienė pastebi, kad socialinis pasas atsirado dar iki Lietuvoje įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), todėl reikėtų įvertinti dabar mokyklose pateikiamas anketas, jų formas ir turinį.

„Daugelis ikimokyklinių įstaigų tvarko duomenis, ar šeima gauna socialinę pašalpą, ar vienas iš tėvų miręs, ar šeima išsituokusi, nes tai turi įtakos mokesčiui už darželį. Tačiau šiuos duomenis pateikia tėvai ir pasirašoma informaciją valdančio darbuotojo konfidencialumo deklaracija, t. y., tokia informacija nėra ir negali būti viešinama su pavardėmis“, – akcentavo asociacijos vadovė.

REKLAMA

Tiesa, čia pat ji priduria, kad Utenoje ir Klaipėdoje socialinio paso jau atsisakyta dėl sugriežtintos asmens duomenų apsaugos, o Kaišiadoryse ir Ukmergėje reikalingi atskiri sutikimai.

Vertindama susirūpinusios motinos skundą dėl jos vaiko pildytos anketos, S. Šerėnienė pastebėjo, kad ši anketa nebūtinai buvo skirta gauti socialiniam pasui, galbūt buvo tik taip pavadinta.

„Gali būti atvejų, kai įstaiga nežinojo, kaip pavadinti tokią apklausą, ir tiesiog pavadino socialiniu pasu, atlikdami įstaigai reikalingą tyrimą. Manau, konkrečiu šiuo atveju pritrūko kalbėjimo ir susikalbėjimo tarp įstaigos ir ugdytinio tėvų, aiškaus dialogo, kam ir kaip tokie duomenys naudojami. Iš pacituoto turinio panašiau į psichologo apklausą, bet ne į socialinį pasą“, – atkreipė dėmesį S. Šerėnienė.

Pati S. Šerėnienė laikosi nuomonės, kad tokias anketas turėtų pildyti ne vaikai, o jų tėvai, nebent apklausa vykdoma profesinėse mokyklose, kur mokomi vyresni ar suaugę asmenys.

„Galbūt konkrečiu atveju, nebuvo pasielgta tinkamai, kad pildė ugdytinis, o ne teisėti atstovai, ir anketą pateikus nebuvo tinkamai paaiškinta, kam ji bus naudojama ir kokiomis priemonėmis tokie duomenys bus saugomi. Galimai ir pati anketa buvo sudaryta neetiškai“, – svarstė S. Šerėnienė.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), Europos Sąjungoje pradėtas taikyti nuo praėjusių metų gegužės. Reglamentas yra taikomas su Europos Sąjungos piliečiais susijusių asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka fizinis asmuo, įmonė ar organizacija.


Rašyti komentarą...
A
As
2019-12-26 12:53:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
O patys mokytojai pilde tas anketas????????
Atsakyti
0

M
Mokytojai px
2019-12-26 16:15:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jie uzzombinti
Atsakyti
0

T
Tai-tiek
2019-12-26 11:47:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Parašysiu verdiktą: Jei vaiką mama augina viena- tai ji arba alkoholikė, arba kekšė, arba barakūda, arba psichinė ligonė. Viena išimtis- jei tėvas/vyras mirė.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų