Būsimajai valdžiai vakar nepavyko lengvai, kaip tikėjosi, „tik pasirašyti“ krizės įveikimo priemonių plano, dėl kurio principinių nuostatų ir detalių veiksmų keturių partijų atstovai ketvirtadienį paskubėjo paskelbti esą jau susitarę.
Naują valdančiąją daugumą sudarančių partijų vadovų derybos vakar tebevyko visą dieną ir prieštaringi pranešimai apie neva sutartus priimti sprendimus iki pat vakaro neigė vienas kitą, kaip ir anksčiau.
Manydama, kad krizė Lietuvoje užsibus dar bent porą metų, centro dešinės būsimoji valdančioji koalicija nuo naujų metų šią nepageidaujamą viešnią ketina „vaišinti“ padidintais mokesčiais, nubrauktomis mokestinėmis lengvatomis, pristabdyta pensijų reforma.
Penktadienį susirinkę, kaip žadėta, galutinai patvirtinti antikrizinio priemonių plano koalicijos partneriai ilgai nerado sutarimo dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimo vaistams ir nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui.
Anot Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, reinvestuojamo pelno lengvatos sunkmečiu labai reikalingos verslui, kad jis būtų konkurencingas.
Skaičių magija
Pridėtinės vertės, pelno ir gyventojų pajamų mokestis (GPM), kaip jau sutarta, nuo kitų metų sausio pirmosios bus suvienodintas nustatant 20 proc. tarifą. Gyventojų pajamų mokestis sieks 15 proc., tačiau 5 proc. sudarys sveikatos draudimo mokestis, kuris nebus atskiras. Pelno dividendai bus apmokestinami tuo pačiu tarifu, kaip ir dabar - 15 proc., o pats pelnas - 20 procentų.
Viešai reikšdami savo nuomonę šalies ekonomikos ekspertai ne kartą sakė, kad mokesčių vienodinimas - tai tik skaičių magija, ir jeigu kuriais nors atvejais jų didinimas arba mažinimas yra pateisinamas, tai tik ne pačiu blogiausiu šaliai ekonomikos periodu.
PVM tarifo didinimas turės neigiamos įtakos vartojimui ir kitų metų šalies BVP augimui.
Gyventojai, guodžiami mažesniu GPM tarifu, vargu ar pajus tuos kelis arba kelis šimtus papildomų litų, kuriuos gaus priklausomai nuo savo pajamų dydžio, nes pirks dar labiau pabrangusias kasdienio vartojimo prekes. „Reikia pripažinti, jog ekonomiškai bevertis, tačiau politikams patraukliai atrodantis mokesčių tarifų suvienodinimas juos didinant atsirūgtų ir mokesčių mokėtojams, ir viešajam sektoriui“, - išplatintame pareiškime sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius. Anot jo, padidinus pridėtinės vertės mokestį nuo 18 iki 20 proc. pabrangs dauguma kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų, sumažės vartotojų perkamoji galia ir vartojimas. Biudžeto pajamos dėl tokio mokesčio padidėtų, tačiau ne tiek, kiek tikimasi.
“Antikrizinis planas išlieka kurčias mažėjančioms gyventojų pajamoms dėl ištisus Lietuvos ūkio sektorius ar įmones užklupusių sunkumų - sumažėjusį prekių ir paslaugų pardavimą vietos ir užsienio rinkose atspindi atleidžiamų darbuotojų skaičius ar informacija apie stabdomą ar ribojamą gamybą. Mažmeninės prekybos sektorius įspėja, jog gyventojai perka ne taip gausiai. 2008 metų vasarį prekybos apimtis augo 21,9 proc., o rugsėjį - tik 1,2 proc., palyginti su 2007 metų atitinkamu laikotarpiu. Pirkėjai taupo arba nebeturi ką išleisti“, - kritikavo siūlomus politikų sprendimus didinti mokesčius R.Šimašius.
Išimtis naikina - išimtys lieka
Kurdami antikrizinį priemonių planą dešinieji dar nesutarė galutinai panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Koalicijos partnerių liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas vakar žiniasklaidai sakė, kad šio mokesčio lengvatos iš gyventojų atimti nebus skubama. Tačiau koalicijos lyderis Andrius Kubilius tvirtina, kad šios lengvatos ateityje vis tiek bus atsisakoma.
Kurį laiką vis dar bus galima susigrąžinti dalį šio mokesčio už įsigytą kompiuterį (pagal įstatymą lengvata bus naikinama nuo 2010 metų), paimtas paskolas mokslui ir būstui (greičiausiai, naujiems naujakuriams tai jau nebegalios), gyvybės draudimą arba savarankiškai mokamas įmokas į pensijų fondus už save bei šeimos narius.
Antikrizinio plano kūrėjai vakar žadėjo, kad bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus šilumos energijai, kuri tegalios tik šį šildymo sezoną, ir biodegalams.
Tuo metu pasigirsta minčių, kad panaikinus PVM lengvatą vaistams ir išaugus jų kainai gali tekti kurti išlaidų kompensavimo kai kuriems gyventojams tvarką.
Vaiko pinigai ir maitinimas - ne visiems
Jau skelbiama, kad mažiau šeimų gaus išmokas iš biudžeto vaikams išlaikyti. Tie šalies gyventojai, kurie gauna tam tikrą dydį viršijantį darbo užmokestį, neteks vadinamųjų vaiko pinigų. Jie bus mokami visiems vaikams tik tol, kol vaikui sueis treji metai. Vyresniems vaikams pinigus gaus tik tos šeimos, kuriose vienam asmeniui tenka mažiau pinigų negu trijų valstybės remiamų pajamų dydis. Nuo šių metų valstybės remiamos pajamos yra 285 litai, o kitais metais numatoma jas didinti iki 395 litų.
Taip pat bus atsisakoma nemokamo pradinukų maitinimo. Jis bus paliktas tik socialiai remtinoms šeimoms.
Gresia sausra ir privačių antrosios pakopos pensijų fondų. Valdantieji jau sutarė, kad „Sodros“ įmokos į privačius pensijų fondus bus mažinamos nuo dabartinių 5,5 proc. iki 2 arba 3 procentų.
Kelias į šešėlinį verslą
Antikriziniame plane numatyta ir tai, kad bus remiamas smulkusis ir šeimos verslas. Žadama, kad sukūrusiems verslą asmenims pirmus metus nereikės mokėti 80 proc. mokesčių, antrus metus - 50 proc., ir tik nuo trečių tektų mokėti visus mokesčius.
E.Masiulis tikina, kad nuo kitų metų dalis į naujas technologijas investuojamo įmonių pelno nebus apmokestinama. „Jeigu, tarkime, įmonė investuos iš gauto pelno milijoną į naujus kompiuterius, naują įrangą, naujas technologijas, 0,5 mln. litų sieksiančios investicijos nebus apmokestinamos“, - tikina jis.
Liberalai pabrėžia pasiekę, kad verslas būtų skatinamas. Bet ilgai nesusitarta dėl nulinio tarifo taikymo reinvestuojamam pelnui. Būsimas premjeras A. Kubilius sutinka, kad artimiausiu metu reikės ieškoti sprendimų, kaip palengvinti verslo kreditavimą. Tačiau koalicijos partneriai jau nusprendė, kad verslo liudijimus ateityje galės gauti tik amatininkai - visi kiti smulkieji verslininkai turės mokėti visus mokesčius.
Dabar pagal verslo liudijimus paslaugas gali teikti smulkūs turgaus prekybininkai, grožio industrijos darbuotojai, vertėjai, statybininkai, komunalinių paslaugų teikėjai. Jiems teks kurti įmones, o joms bus tam tikrą laiką žadamos mokestinės lengvatos. Smulkiesiems verslininkams, įsteigusiems individualias įmones arba uždarąsias akcines bendroves, būtų taikomi mokesčių mokėjimo atidėjimai, leidžiantys jiems įsitvirtinti rinkoje.
LRRI vadovo R.Šimašiaus nuomone, naujoji koalicija žada nupjauti ploną šaką, ant kurios sėdi patys smulkiausi verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus.
“Žadama visus juos priversti vesti pajamų apskaitą ir mokėti 20 proc. GPM. Visų pagal patentą dirbančių asmenų vertimas dirbti pagal individualios veiklos modelį ir buhalterinės apskaitos reikalavimai kelia grėsmę, kad šie žmonės pasitrauks į šešėlinę veiklą. Net jei pripažinsime, kad atskirais atvejais jų už verslo liudijimą sumokamas mokesčio tarifas yra gerokai mažesnis, o ir darbo santykiai gali būti slepiami, būtent tokios paprasčiausios verslumo formos, maža biurokratinė našta, lengvas įėjimas į rinką yra tai, kas realiai gali sumažinti bedarbių naštą šeimoms ir valstybei. Įvestas minimalus verslo liudijimo tarifas ir jo diversifikavimas savivaldybėse šių metų viduryje sumažino paskatas naudotis verslo liudijimais mokesčių minimizavimo tikslais. Prieš „operuojant“ ar visai nurėžiant tokią mokesčių mokėjimo formą, šios priemonės efektyvumas visų pirma turi būti patikrintas“, - teigia R.Šimašius.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
