„Paskolos sutartis bus panaudota keletui pagrindinių krypčių, tarp kurių yra laivyno infrastruktūros plėtra, oro pajėgų infrastruktūros vystymas, sausumos pajėgų infrastruktūra, taip pat logistika, greitosios medicinos pagalbos ir kitos įrangos įsigijimas“, – sutarties pasirašymo renginyje penktadienį Vilniuje sakė K. Vaitiekūnas.
„Lėšos eina į septynias pagrindines kryptis“, – pridūrė jis.
K. Vaitiekūnas ir EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris (Nehameris) penktadienį pasirašė 300 mln. eurų paskolos sutartį Lietuvos gynybos projektų ir kitų reikmių finansavimui.
K. Nehammerio teigimu, skolindama lėšas EIB padeda Lietuvai stiprinti jos gynybą ir saugumą.
„Paskola remia investicijas į medicinos transportą, uosto katerius, infrastruktūrą, logistiką, pratybas, (...) stiprins Lietuvos pasirengimą gynybai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Nehammeris.
Pasak jo, paskola taip pat yra „dalis platesnio masto EIB pastangų finansuoti Lietuvos krašto apsaugą, kuriai, EIB atstovo teigimu, bankas šiemet jau skyrė 1 mlrd. eurų.
Kaip vėliau BNS informavo Finansų ministerija, be naujos 300 mln. eurų paskolos bei anksčiau šiemet suteiktos 540 mln. eurų kredito linijos, Lietuva su EIB susitarusi dėl dar 200 mln. eurų finansavimo karinės infrastruktūros projektams.
„Likusi 200 mln. eurų iš vieno milijardo suma, kurią jau patvirtino EIB, bet baigiamas detaliųjų sąlygų derinimas, Lietuvą pasieks 2027 metų pradžioje pasirašius trečiąjį susitarimą. Bus finansuojami tų pačių sričių tiksliniai karinės infrastruktūros projektai“, – komentare BNS teigė ministerija.
Pasak K. Vaitiekūno, Lietuva yra pirmoji ES valstybė, su EIB sutarusi dėl finansavimo dvigubos paskirties prekėms po to, kai kovą EIB direktorių valdyba išplėtė finansavimo sąlygas, kad jos apimtų ir projektus, skirtus karinei paskirčiai, pavyzdžiui, kareivinėms, saugykloms, bepiločiams orlaiviams, sraigtasparniams, radarams ir panašiai.
„Tai išties žymi ganėtinai didelį lūžį visoje Europos Sąjungos finansavimo filosofijoje“, – pabrėžė finansų ministras.
EIB šiemet birželį patvirtino suteiksiantis Lietuvai 540 mln. eurų lengvatinio kredito limitą – jis skirtas Vokietijos brigadai statomo Rūdninkų karinio miestelio statybai, kai bus pasirašomos sutartys su rangovais.
„Pasirašomas antrasis finansavimo paketas, šiek tiek smulkesnės skirtingos dvigubos paskirties įrangos finansavimui“, – kalbėjo ministras.
K. Vaitiekūno teigimu, kitąmet Lietuva skolinsis apie 10 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto deficitas sieks apie 6 mlrd. eurų.
„Skolinimasis yra turbūt pagrindinis instrumentas finansuojant modernius iššūkius, su kuriais susiduriame“, – teigė ministras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
