Konstitucinis Teismas (KT) antradienį viešame teisminiame posėdyje išnagrinėjo Prezidentės prašymą išaiškinti kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl konstitucinio Lietuvos Respublikos pilietybės instituto.
2013 m. sausio 14 d. dekretu Prezidentė prašė išaiškinti kai kurias KT 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ atitikties Konstitucijai ir Pilietybės įstatymo nuostatoms.
Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.
„Visuomenėje vyksta procesai ir keičiasi žmonių lūkesčiai – iš tikrųjų po Konstitucijos priėmimo daug kas pasikeitė, daug asmenų, kaip žinoma, migruoja, todėl natūralu, kad tiek išvykstančių, tiek liekančių Lietuvoje lūkesčiai ir poreikiai kiti. Kitas dalykas – valstybės vadovė suinteresuota, kad ir Konstituciją visi suprastų vienodai, ir įstatymai Konstituciją atitiktų, o iš tiesų tiek iš viešų diskusijų, tiek pasisakymų, įstatymų leidybos iniciatyvų matyti, kad tos Konstitucijos nuostatos dėl pilietybės suprantamos skirtingai“, – pagrindinius kreipimosi į KT motyvus vardijo Prezidentės patarėja teisės klausimais Indrė Pukanasytė.
Pasak šalies vadovės atstovės, KT išaiškinimas būtų aktualus teisėkūros procesui, vienodam pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos supratimui ir vykdymui. Taip pat, anot jos, esą svarstytina sąlyga, ar teikiant pilietybę išimties tvarka asmuo privalėtų nuolat gyventi Lietuvoje, ar būtų suvienodinami reikalavimai kalbai, kai pilietybė gaunama natūralizacijos būdu ir išimties tvarka. Šiuo metu „natūralizuoti“ asmenys laiko lietuvių kalbos egzaminą, o išimties tvarka siekiantys gauti Lietuvos Respublikos pilietybę turi gebėti bendrauti lietuvių kalba, „gebėjimų“ kriterijai neapibrėžti.
„Tiesiog galbūt galima diskutuoti ir svarstyti, kad tikriausiai asmenims, kuriems išimties tvarka suteikiama pilietybė, neturėtų būti aukštesni ir griežtesni reikalavimai kaip asmenims, kuriems pilietybė teikiama natūralizacijos tvarka“, – aiškino I. Pukanasytė.
Prezidentė kreipimusi į KT prašo išaiškinti 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. KT nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.
KT taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Šiuo metu pagal Konstituciją ir KT doktriną dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys. O išimties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei ir jeigu šie asmenys yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.
KT į Prezidentės kreipimąsi atsakyti turės per mėnesį.
ELTA primena, kad diskusijos dėl dvigubos pilietybės vėl paaštrėjo, kai Prezidentė D. Grybauskaitė antrą kartą nesuteikė pilietybės išimties tvarka JAV pilietei dailiojo čiuožimo atstovei Izabelai Tobias (Isabella Tobias). 21-erių metų I. Tobias buvo būtina Lietuvos pilietybė, kad su 27-erių Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse.
Griežtesni reikalavimai ir apribojimai pilietybės suteikimui išimties tvarka pradėti taikyti po 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimo. Kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka, dar kartą patvirtinta 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo išaiškinime.
Pagal Pilietybės įstatymo 20 straipsnį, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais.
