Šalies Konstitucinio Teismo (KT) sprendimus jau ne pirmus metus lydi įnirtingos diskusijos, kaltinimai politikavimu ir mėginimai įvelti šią instituciją į politinę kovą.
Įprasta praktika ir beveik nuobodžia rutina tapo kreipimaisi į KT, prašant išaiškinti ne tik teisės aktų atitiktį Konstitucijai, bet ir paties KT ankstesnius išaiškinimus ir jų paaiškinimus. Būdingas tokio veiksmo rezultatas – dar vienas verdiktas, kurį Vyriausybė ir Seimo opozicija skaito skirtingai, nors visi pripažįsta, kad KT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Keisti politikų žaidimai
Buvęs KT vadovas profesorius Juozas Žilys „Balsas.lt savaitei“ sakė manąs, kad politikai ir jų grupės jau nuo pat pradžių į šią instituciją neretai žvelgdavo gana egoistiškai. „Kai 1996-aisiais baigiau pirmą pirmininko kadenciją, jau tuomet atrodė, kad politikai ir jų grupės mėgina primesti Konstituciniam Teismui tai, kas neturėtų būti ten sprendžiama.
Visos su socialinių išmokų dydžiu susijusios problemos, valstybės finansų taupymo klausimai, mano nuomone, turėtų būti sprendžiami parlamente. Kai kalbame apie teisę, suteiktą kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimo narių grupei, pirmiausia turime omenyje opozicijos demokratinę teisę prieštarauti. Bėda ta, kad opozicija neretai kreipiasi dėl nebūtinų dalykų. Dažnai norima tik perkelti politinės kovos vietą į teismą ir priminti apie save“, – savo nuomonę išsakė teisininkas.
Komiško mėginimo išnaudoti KT politinei savireklamai būta per pastaruosius rinkimus į Europos Parlamentą. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Stanislovas Tomas garsiai šūkavo, kad vienas sunaikins tuo metu egzistavusį energetikos monstrą – bendrovę LEO LT. Tam jis administraciniam teismui apskundė paties KT išaiškinimą dėl minėtos bendrovės steigimą lėmusių teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Administracinis teismas, žinoma, šio skundo nagrinėti nepriėmė.
Tokį sumanymą Vilniaus universiteto docentas, teisininkas Dainius Žalimas vadina nesveiku. „Skųsti Konstitucinį Teismą dėl to, kaip jis vykdo konstitucinės priežiūros funkciją, yra visiškas idiotizmas. Jį, kaip instituciją, administraciniam teismui galima apskųsti nebent, pavyzdžiui, neteisėtai atleidus iš darbo valytoją“, – „Balsas.lt savaitei“ aiškino ekspertas.
Ar KT politikuoja?
Politikai savo ruožtu dažnai ir patį KT kaltina politikavimu ir mėginimu uzurpuoti daugiau funkcijų, nei jam priklauso. Tam pritarė ir kai kurie analitikai. Šis ginčas ypač paaštrėjo per vadinamąjį Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalą ir kovas dėl dvigubos pilietybės suteikimo.
„Konstitucija nesuteikia Konstituciniam Teismui teisių jokia forma ir jokiomis priemonėms aiškinti Konstitucijos nuostatų, nesuteikia teisių savo sprendimais skelbti tokių konstitucinių doktrinų, kurios keistų bet kurio Konstitucijos straipsnio prasmę (jeigu iš tikrųjų ją reikia keisti, Konstitucinis Teismas tik gali atkreipti dėmesį į tokią būtinybę, o ji gali būti keičiama Konstitucijos keitimo nustatyta tvarka).
Tokia nuostata seka iš Konstitucijos 5 straipsnio, ribojančio Konstitucinio Teismo, kaip teismo galias, ir iš 102 straipsnio, kuriame tos galios išvardijamos“, – 2006-ųjų lapkritį rašė vienas galiojančios Konstitucijos rengėjų Liudvikas Narcizas Rasimavičius.
KT, ypač pirmininkaujant Egidijui Kūriui, kurio nuomonė visiškai priešinga nei L. N. Rasimavičiaus, ėmėsi ne tik aiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja vienas ar kitas teisės aktas arba straipsnis, dėl kurio į jį buvo kreiptasi.
KT ėmė aiškinti, kokie įstatymai turi būti, ir netgi pats pradėjo nustatinėti parlamentinės institucijų kontrolės ribas. Būtent 2006-ųjų lapkritį, kada po mįslingos VSD karininko Vytauto Pociūno žūties Seimas ėmėsi parlamentinio šios institucijos veiklos tyrimo, tam prieštaravusi prezidentūra sulaukė beveik atviros politinės KT pagalbos.
Tuomet KT skubiai paaiškino savo paties išaiškinimą ir, be kita ko, nutarė: „Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama teisėtumo ir (arba) tikslingumo atžvilgiais tirti ir vertinti, taip pat kontroliuoti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų profesinės karjeros, nes atlikti tokį tyrimą, vertinimą, kontrolę ir priimti atitinkamus sprendimus gali tik reikiamus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos, jų pareigūnai.“
Todėl VSD, bejėgiškai žiopčiojant Seimo nariams, be jokių kliūčių išmetė iš darbo pareigūnus, kurių liudijimai parlamento komitete buvo nepalankūs departamento vadovybei.
Kita audra užvirė po KT išaiškinimo, kad visi asmenys, kurie įgyja kitos šalies pilietybę, netenka teisės į lietuviškąją. Spaudoje KT atžvilgiu pažiro viešos patyčios, kad teisėjai, daugelio apžvalgininkų nuomone, yra nevartę „Lietuvių kalbos žodyno“. Mat Konstitucija leidžia dvigubą pilietybę turėti „atskirais atvejais“, o KT nutarė, kad „atskiras“ ir „retas“ yra sinonimai. Kadangi emigruojama gana masiškai, toks sprendimas įsiutino ne tik daugelį išvykusiųjų, bet ir manančiųjų, kad taip Lietuva atstumia didelę dalį savo tautiečių.
Kaip noriu – taip skaitau
Politikai KT nutarimais naudojasi pagal skonį ir politinę konjunktūrą arba tiesiog vengdami prisiimti jiems priderančią atsakomybę.
Kai KT 2010-ųjų balandį paaiškino savo ankstesnį išaiškinimą ir paskelbė, kad mažinant pensijas bei kitas išmokas reikia vadovautis proporcingumo principu ir numatyti kompensavimo mechanizmus, ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus spaudos tarnyba išplatino oficialų pranešimą, kuriame atsakoma į „KT kritiką“.
Opozicija išsyk pastebėjo, kad KT nekritikuoja ir negiria vyriausybės veiklos, o tiesiog priima neginčytinus sprendimus. Taigi Kubiliaus taupymo priemonės – antikonstitucinės. Rezultatas liko toks, koks buvo prieš šį ankstesnio išaiškinimo išaiškinimą: kompensavimo mechanizmas bus toks, kokį nustatys politinė valdžia.
Tiesa, jau yra precedentų, kai KT iš esmės atsisakė prisiimti jai nebūdingas funkcijas ir atsakomybę. Taip nutiko, kai dabartinė Seimo dauguma kreipėsi prašydama išaiškinti, ar ankstesnės valdžios sprendimas panaikinti šauktinių kariuomenę nėra antikonstitucinis.
KT nutarimai Lietuvoje neginčijami ir nenugalimi tik teoriškai, bet praktiškai jų dažnai nepaisoma. Pavyzdžiui, tik neseniai Seimas „įvykdė“ jau trejus metus galiojantį KT sprendimą ir savivaldos rinkimuose „leido“ dalyvauti nepartiniams. Tik viena smulkmena: nustatė tokias sąlygas, kuriomis balotiravimasis bus prieinamas tik daug laisvo laiko turintiems pasiturintiems entuziastams ir nekels jokios grėsmės partijų monopolijai. Kai kurie visuomenininkai jau suskubo pareikšti pasinaudosią teismo procedūromis, kad reikalas vėl grįžtų į tą patį KT.
Apie tai, kad kažką reikėtų reformuoti, kalbų vis pasigirsta. Tačiau norint tai daryti, reikalinga konstitucinė dauguma Seime ir bent apytikrė vizija dėl norimų rezultatų. Kol kas nieko panašaus nėra.
Dar vienas lūkestis, kurį politikai ir kai kurie teisininkai perša žmonėms, susijęs su galimybe individualiai kreiptis į KT bet kuriam piliečiui. Bėda ta, kad KT neretai nepriima nagrinėti netgi teismų pateiktų kreipimųsi, nes jie būna surašyti nekvalifikuotai, tad šis nepigus sumanymas gali susidurti su naujomis kliūtimis.
TIK FAKTAI:
Pagal įstatymą, KT garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
KT nevykdo išankstinės įstatymų konstitucingumo kontrolės. Jis sprendžia jau priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus (a posteriori kontrolė). KT bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį prašydami ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai.
KT pirmininkai: 1993–1996 ir 1996-1999 m. – J. Žilys; 1999–2002 m. – V. Pavilonis (†2003), 2002–2005 ir 2005–2008 m. – E. Kūris. Dabartinis vadovas – Kęstutis Lapinskas.
Teisę kreiptis į KT turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Dėl Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į KT turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.
Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į KT gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Prezidentas. Prezidento teikimas KT ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą.
