Vilniečiai džiaugiasi gyvenantys vienoje žaliausių Europos sostinių. Bet ne tuomet, kai pavojingai pasvirę medžiai grasina užgriūti ant kieme stovinčių automobilių ar užstoja saulės šviesą. Tačiau išsireikalauti, kad toks medis būtų apgenėtas, – sudėtinga misija.

Darbų niekaip nesulaukia

Dažniausiai želdynai tvarkomi, kai į savivaldybę kreipiasi gyventojai. Vis dėlto nuo skundo užregistravimo iki problemos išsprendimo gali praeiti daugiau nei metai.

Karoliniškių gyventoja, nebeiškentusi nuolatinės prietemos namuose, kreipėsi į redakciją. „Prašymas apgenėti kieme augantį klevą nepatenkinamas, o jeigu patys to imsimės – grasinama baudomis. Nebežinau, ką daryti“, – pasakojo A. J. Povilaičio gatvės gyventoja Laima.

Jos teigimu, yra surinkti gyventojų parašai, kad medis būtų apgenėtas.

Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėjas Gintautas Runovičius aiškina, kad leidimas apgenėti klevą išduotas jau 2011 m. birželio 28 d. „Iki šių metų rugsėjo 15 d. darbus tikrai atliksime“, – tikino valdininkas.

Vis dėlto sunku paaiškinti, kaip atsitiko, kad leidimas apgenėti medį išduotas daugiau nei prieš metus, o gyventojų būstuose vis dar tamsu dėl saulę užstojančių šakų.

Skundų – daugybė

Vilniaus savivaldybės miesto problemų registre yra ir daugiau medžių keliamomis problemomis besiskundžiančių gyventojų.

REKLAMA

Debesijos g. 10 namo gyventojai rašo, kad iš miško pusės prie pat namo auga nelabai vertingi medžiai: obelis, slyva, eglė, beržas. Kadangi prie pat yra tankus miškas, be to, langai – į rytus, dėl šių arti augančių medžių žemutinių aukštų gyventojai beveik nemato saulės šviesos.

„Namuose tamsu ir gana drėgna“, – skundžiasi antakalniečiai.

Dėl medžių užstojamos saulės su šviesos trūkumu, drėgme bei pelėsiais susiduria ir dėl sveikatos taip pat nerimauja Rinktinės g. 13 namo bei Šv. Mikalojaus gatvės 13 namo gyventojai.

Trukdo praeiviams

„Medžiai, augantys šalia Upės gatvės, šakomis trikdo pėsčiųjų eismą. Reikėtų juos apgenėti“, „Šeimyniškių gatvėje pėstiesiems nepatogu eiti pro Žalgirio stadioną. Jo teritorijoje augančių medžių šakos yra virš pėsčiųjų tako. Reikėtų apgenėti šakas. Problema ypač aktuali, kai medžiai duoda derlių“, – į dar kelias nesutvarkytas vietas skundų registre dėmesį atkreipia vilniečiai.

Prie Slėnio g. 10 namo ant kalno auga daugiamečių medžių. Gyventojų teigimu, kas kartą, praūžus audroms ir škvalams, dalis aukštų medžių pavojingai krypsta į kiemo pusę.

„Medžiai labai seni ir bet kada gali griūti ant mūsų kiemo statinių bei pridaryti daug žalos. Namo kieme nuolat žaidžia mažamečiai vaikai, todėl labai prašome skubiai reaguoti, kol neįvyko nelaimė“, – anksčiau šią vasarą problemą registravo vilnietė.

Tokį patį skundą buvo užregistravę ir Vytenio gatvės gyventojai.

O štai tarp Šeškinės g. 11 ir 13 namų esantys krūmai gyventojams kėlė susirūpinimą dėl saugumo vakarais ir naktį. „Vidinis kiemas neapšviestas, auga daug medžių ir tamsiu paros metu nesaugu“, – rašo vilniečiai.

Išpjauna be sutarimo

Vis dėlto kyla ir priešingų bėdų: nupjaunami ar apgenėjami ne visada tie medžiai, kurie gyventojams iš tiesų trukdo.

Savivaldybės miesto problemų registre – Treniotos g. 9 namo gyventojų skundas dėl šešių butų namo kieme nukirstos didelės, gražios ir sveikos liepos.

„Namas stovi privačiame bendro naudojimo sklype, kuris buto savininkų prižiūrimas pasidalijus ir susitarus dėl naudojimo tvarkos. Medis augo vieno bendrasavininkių tvarkomoje sklypo dalyje, tačiau jokie namo bendrasavininkių sprendimai dėl jo kirtimo nebuvo aptarti, sutikimai nebuvo gauti. Paskambinę į Vilniaus savivaldybės želdinių poskyrį sužinojome, kad medis „kėlė grėsmę“, nors yra kiemo nuotraukų bei liudininkų (mūsų šeima, kiti bendrasavininkiai) ir galima įsitikinti, kad jokios grėsmės nebuvo. Prašome paaiškinti, kas, kokiu pagrindu, kokiu būdu nustatė „grėsmę“, kam ji buvo iškilusi ir kodėl išduodant leidimą nukirsti medį nebuvo reikalaujama kitų bendrasavininkių sutikimo, nors jis auga bendroje nuosavybėje“, – rašė Žvėryno gyventojai.

REKLAMA

Pasak jų, Žvėryne antrą dešimtmetį gyvenantys vilniečiai mato, kaip rajone mažėja medžių.

„Gyvename čia būtent todėl, kad norime mažiau urbanizuotos aplinkos ir daugiau gryno oro, medžių, gamtos. Mūsų nuomone, esama želdynų pertvarkymo projektų rengimo ir tvirtinimo tvarka arba pažeidžiama, arba neužtikrina skaidraus ir daugumos gyventojų interesus atitinkančio sprendimų priėmimo“, – teigė problemą registravęs vilnietis.

Leidimas kirsti liepą Treniotos gatvėje, G. Runovičiaus teigimu, buvo išduotas gavus sklypo savininko prašymą su dokumentais, įrodančiais nuosavybės teisę į sklypą, nupjauti grėsmę keliančią liepą. „Prašymas patenkintas ir išduotas leidimas šalinti pavojų keliantį medį. Leidimas suderintas ir išduotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų“, – komentavo G. Runovičius.

Privačioje valdoje, pasak Želdynų poskyrio vedėjo, jokių gyventojų ar bendro naudojimo žemės savininkų sutikimo nereikia. Tačiau, jeigu norima šalinti medį bendrijos žemėje ar prie daugiabučių namų, reikia daugumos namo gyventojų parašų arba parašų tų namo gyventojų, kuriems medis turi tiesioginės įtakos. Bet kuriuo atveju atsižvelgiama į medžio būklę.

Išleidžia iki 2 mln. litų

Gyventojai, norintys, kad šalia pastatų augantys medžiai būtų apgenėti arba nupjauti, turi kreiptis į savivaldybę. Leidimas išduodamas per 30 dienų, užpildžius argumentuotą nustatytos formos prašymą. Taip pat prašymą galima užpildyti savivaldybės tinklalapyje, skiltyje „Paslaugos“ – „Saugotini želdiniai“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų