Kokios juodos katės perbėgo tarp liberalų ir konservatorių?

Skambiai nuaidėjusi naujiena, kad Vilniaus miesto savivaldybės liberalai valdančiojoje koalicijoje nusprendė nebetęsti darbo su konservatoriais įpylė dar žibalo į rusenantį abiejų partijų ginčų laužą. Ironiški pasikandžiojimai rinkimų metu, nesugebėjimas, o gal nenoras išrinkti opozicijos lyderį ir kitokie akmenys neleidžia šioms partijoms žengti koja kojon.

Pirmadienį Vilniaus liberalai apsisprendė nebetęsti darbo valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais bei žadėjo formuoti naują daugumą. Šis sprendimas grįstas siekiu priimti „greitesnius ir efektyvesnius sprendimus Vilniuje“, teigė liberalai.

Vilniaus meras, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje rašė: „(Vilniui) būtina komanda, kuri nebuksuoja, kuri suspėja su liberalų pasiūlytu tempu. Jau kuris laikas Vilniaus valdančiojoje koalicijoje esanti konservatorių frakcija su tokiu tempu nespėja arba nenori spėti. Ir dar pakaišioja pagalius į ratus, neretai savivaldybės darbą paversdami farsu.“

Batalijos Vilniaus miesto savivaldybėje – šašų draskymas

Į kritišką Vilniaus mero įrašą Seimo narys, ilgametis konservatorius Andrius Kubilius savo „Facebook“ paskyroje atšovė: „Ir čia tenka pripažinti, kad lieka visai nebeaišku, kodėl būtent šiais pasiekimais meras džiaugiasi: kiek suprantu už švietimą ir darželius iki šiol savivaldybėje atsakingi buvo konservatoriai ir konservatorių vicemeras Valdas Benkunskas, už energetiką ir šilumos kainas – taip pat konservatoriai ir Valdas Benkunskas.“

Portalo tv3.lt paprašytas įvertinti R. Šimašiaus retoriką, A. Kubilius teigė, kad Vilniaus meras džiaugiasi būtent konservatorių savivaldybėje pasiektais rezultatais, todėl aršią R. Šimašiaus nuomonę, matyt, lėmė ne savivaldybės darbas, o vidinės liberalų problemos.

„Negaliu vertinti to pareiškimo labai rimtai, nes, mano manymu, tas pareiškimas yra apspręstas ne tiek darbo savivaldybėje reikalų, kiek pačių problemų liberalų viduje. Tai R. Šimašiui tenka sunki našta būti ne tik meru, bet ir partijos pirmininku. Partijai yra pareikšti oficialiai kaltinimai. Aš įsivaizduoju, kad Remigijus žino daugiau negu mes visi apie tai, kas čia gali išaiškėti tose bylose. Tada prasideda tokie nervingi sprendimai, nervingi veiksmai, kurių labai rimtai vertinti ir neišeina. Kai koalicija nutraukiama pareiškimu savo „Facebook“, tai man tas atrodo nelabai solidu“, - tv3.lt kalbėjo A. Kubilius.

REKLAMA

Nors nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir nėra įsigilinęs į jų darbą, Lietuvos liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pastarųjų dienų aktualiją vadina viso labo liberalų šašų padraskymu.

„Kaip ir spėjau, konservatoriai tik šašus mums padraskė ant žaizdų. R. Šimašius žengė tokį neordinarišką, bravūrišką žingsnį, viskas tvarkoj, jam geriau matyti. Dabar dėl tempo, kas ten ką suspėja, nesuspėja, aš tikrai nežinau, nesu buvęs nė viename Vilniaus tarybos posėdyje. Akivaizdžiai matėsi pastaruoju metu, kad ir dėl paramos Vilniaus „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ sporto klubams, tai konservatoriai susidėjo su opozicija ir nežiūrėdami į liberalus priiminėjo savo sprendimus. Gerai, čia jų reikalas“, - tv3.lt sakė E. Gentvilas.

Santykius šaldo pozicijos pokyčiai ir įtarimai korupcija

Paprašytas pažymiu įvertinti konservatorių ir liberalų santykius apskritai, E. Gentvilas davė nestiprų septynetą ir vieną po kitos žėrė partijoms pagalius į ratus kišančias problemas – išsiskiriančias nuomones balsuojant Seime, opozicijos lyderio klausimą, menką konservatorių požiūrį į liberalus.

Nors, pasak E. Gentvilo, konservatorių ir liberalų frakcijos Seime sutaria neblogai ir kartais derina nuomones balsuodami, labiausiai liberalus sukrėtė 180 laipsnių pasikeitusi konservatorių nuomonė dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui.

„Jie pernai gruodžio mėnesį balsavo už PVM lengvatos šildymui naikinimą. Mes irgi balsavome. Tada mūsų balsavimai sutapo. Dabar gi jie susitarė su valstiečiais ir labai pasipiktino, kad mes nebalsavome rugsėjo mėnesį už PVM lengvatos šildymui grąžinimą. Labai supyko, Gabrielius net pašokęs iš vietos kažką mosikavo salėje. Aš dar pakritikavau „politinį turgų“ ir taip toliau.

Po to dar atidžiai peržiūriu balsavimus, tai, gerbiamieji, mes gruodžio mėnesį balsavome naikinti lengvatą, rugsėjį balsavome taip pat. Tuo metu konservatoriai totaliai pakeitė savo poziciją. Gerai, čia jų reikalas, aš visiškai nepykčiau, bet nėra čia ko stūgauti atsistojus salėje. Tai, žinoma, tie dalykai kartais išmuša iš vėžių ir neleidžia rašyti mūsų santykiams dešimtuko“, - atviravo E. Gentvilas.

REKLAMA

A. Kubilius nesiryžo partijų santykių įvertinti pažymiu, tačiau teigė, kad santykiai neblogi, nors iššūkių kelia liberalų problemos su teisėsauga. Rugsėjį teisėsauga pareiškė įtarimus Liberalų sąjūdžiui politinės korupcijos byloje.

„Santykiai su Liberalų partija yra turėję įvairių periodų, esame dirbę kartu Vyriausybėje ir aš tą laikotarpį vertinu kaip pakankamai nelengvą, bet rezultatyvų. O dabar, be abejo, yra ypatingas laikotarpis, kurį lemia, visų pirma, Liberalų partijos problemos. Tai problemos su teisėsauga ir tos problemos persikelia po to į įvarius epizodus politiniame gyvenime, įskaitant tai, kad vakar mes nustebinti buvome R. Šimašiaus sprendimo išmesti Vilniaus mieste konservatorius iš koalicijos“, - kalbėjo A. Kubilius.

Opozicija liko be lyderio – kalti... visi

Prieš metus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Lietuvos liberalų sąjūdis taip ir nesusitarė, kam turėtų atitekti opozicijos lyderio kėdė. Pozicija iki šiol neužimta. Įdomu tai, kad abi partijos dėl nežengto žingsnio kaltina viena kitą.

Pasak E. Gentvilo, dar praėjusį lapkritį liberalai pripažino, kad konservatoriai turėtų išsirinkti opozicijos lyderį tarpusavyje, tačiau šie taip ir nesiėmė veiksmų.

„Manau, kad mes, kiekviena partija, realizuojame save taip, kaip norime. Bet, jeigu mes, liberalai, pripažinome, kad konservatoriai turi teisę į opozicijos lyderį, tai jie turi imtis veiksmų. Negaliu aš eiti pas konservatorius ir sakyti – klausykit, siūlykit savo opozicijos lyderį, mes jį palaikysime. Kai mes matome tokį konservatorių vidinį skirtingumą ir kartais pozicijų pakeitimą, tvarkoj, čia jų problemą. Bet neužkraukite tos problemos mums“, - teigė E. Gentvilas.

Tuo metu A. Kubilius tikina, kad tai liberalų reikia klausti, kodėl jie nesusitarė dėl opozicijos lyderio, o liberalų žingsnis parlamentarui atrodo neracionalus.

„Galėjome turėti opozicijos lyderį su šiokiomis tokiomis papildomomis teisėmis, kurios leistų galbūt efektyviau atlikti tą parlamentinę Vyriausybės priežiūrą, bet tai nėra kažkas tokio ypatingo. Tai ta tema jau seniai yra užmiršta, tikrai neverkiame dėl to, kad tuo metu liberalai pasirinko nelabai racionalią poziciją. Kaip jau sakiau, asmeniškai turime daug gerų santykių su tais pačiais liberalais. Suprantame, kad liberalų frakcijai, kaip ir visai partijai, tikrai dienos yra nelengvos“, - kalbėjo A. Kubilius.

REKLAMA

Vienybės – nė su žiburiu

Vertindama TS-LKD bei LLS santykius, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė teigė, kad bent jau šiuo metu silpnėjant liberalams, konservatoriai jų sąskaita nori sustiprinti savo poziciją.

„Manau, kad čia ir bus kebli situacija, kad to sutarimo ar tos vienybės tikrai tarp liberalų ir konservatorių nebus ir galų gale to išraiška yra tai, kas įvyko Vilniaus savivaldybės taryboje. Kol kas to broliškumo nėra, bent jau tokio, koks buvo anksčiau, ir toks pasipešiojimas, atrodo, tikrai išlieka. Tai jaučiasi, ypač dabar, kai liberalai kaip pašautas žvėris, konservatoriai nori sau pasistiprinti poziciją liberalų sąskaita, nepaisant to, jog jie sako, kad nori stiprių liberalų, socialdemokratų“, - tv3.lt pastebėjimus išsakė politologė.

Pasak R. Urbonaitės, akivaizdu, kad nesutarimai Vilniaus savivaldybėje liberalus ir konservatorius lydėjo jau seniai, tačiau visai neįtikina R. Šimašiaus pareiškimas, kad būtent konservatoriai stabdė progresą. O štai Seimo opozicijos lyderio kėdės nepasidalijimas tik dar labiau parodo, kad partijos toli gražu nėra vieningos.

„Patys liberalai būdami opozicijoje faktiškai yra mažai matomi. Jeigu ne jų lyderė frakcijoje Aušrinė Armonaitė, tai paveikslas liberalų būtų labai blankus ir niūrus. Taip, jų yra nedaug, bet iš kitos pusės ne tiek ir mažai, kad jų balsas negalėtų būti labiau girdimas. Aš nematau prielaidų, kad dabar šitos dvi politinės jėgos galėtų pereiti į kažkokį sklandų ir labai gerą dialogą. Tiesiog tam prielaidų nėra. Kiekvienas turi savo tam tikrą programą. Aišku, yra klausimų, kuriais yra sutarimas, bet yra ir nemažai klausimų, kur jo nėra“, - sakė R. Urbonaitė.

Pasikandžiojimai per rinkimus

2011 m. prieš savivaldos rinkimus, liberalai pasirinko nekasdienę rinkimų strategiją ir nusprendė reklamuotis kaip „sveiko proto dešinieji“. Net nereikėjo, jog kiltų diskusijos, kad tai aliuzija į konservatorius, kai pastarųjų narys Jurgis Razma liberalams atšovė: „psichiatrinėje visi mano esantys sveiko proto“.

REKLAMA


Rašyti komentarą...
N
Nepartinis
2017-10-04 18:14:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Manau, kad čia labai viskas paprasta kaip ir visada tarp partijų ir valdančiųjų - formulėje ,,pasidalinkime" nebuvo rastas bendras vardiklis dėl procentų....
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų