Tai nebuvo rūsčios žiemos naktis
Prieš dvidešimt šešerius metus, sausio tryliktąją, stiprių šalčių nebuvo.
„Iš tikrųjų, žiūrint į abi dienas, 12-tą ir 13-tą, tai temperatūra Lietuvoje laikėsi nulinė. Sausio 12 dieną vidutinė paros temperatūra siekė 2 laipsnius, sausio 13 dieną – 0 laipsnių. Na, būtent ta naktis, iš 12-ios į 13- tąją, buvo jau minusinė, spustelėjo 4 laipsnių šaltis. Na, labai šalta nebuvo. Bet nėra taip ir šilta, ko gero, tas 0 ar -1, lauke būnant ilgai, keletą valandų, o ne penkiolikai minučių, tai nėra labai malonus. Bet labai didelio šalčio tikrai nebuvo, stiprių vėjų, kurie to šalčio dar pridėtų, taip pat nebuvo. 4-5 m/s nėra daug, nes dideli vėjai šalčio tikrai prideda“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Žmonėms šios dienos atrodė šaltos, bet tai nekliudė
Nors tai buvo sąlyginai šilta žiema, visgi žmonėms ji atrodė atšiauri. Jolita, tuomet būdama studentiško amžiaus, prie Lietuvos radijo ir televizijos ėjo kartu su sese, vyru ir draugais. Jos tėvai tuomet liko prižiūrėti vaikų namie. Grįžę nakvoti pas seserį kitą dieną jie ėjo prie bokšto ir prie Seimo, apsilankė visur.
„Buvo labai šalta, snigo, tiesa, visi buvo susibūrę į krūvą, todėl oras buvo paskutinis dalykas, kuris rūpėjo žmonėms, svarbiau buvo tai, kas vyko“, – kalbėjo Jolita.
Kitas sausio 13- ios liudininkas, šiuo metu pensinio amžiaus, Vladas Stankevičius su didesniu užsidegimu prisimena tankus ir vyravusias emocijas, nei tuometinį orą.
„Dukros su vaikais išėjo namo, mes su Petru likom lauke, kavos išgėrėme ir jau ėjom į bokštą, tuomet ir prasidėjo. Buvo šaltoka, ėjom, ten buvo kareiviai, pradėjo šaudyti ir mes atsistojome ant tokios sienos, tuomet tankas atvažiavo, kaip davė, tai aš nuo tos sienos čiut nenukritau. Matėme ir kaip ten su automatais daužėsi, jau sužeistus nešė, žmonės rėkė sužeisti, o kareiviai ten šaudo į bokštą, duodasi. O čia gi, kai prasidėjo, moterys, kad pergyvena, o mes po poros valandų ateinam, o Jadzė iškišus galvą pro langą žiūri, ale glūši atėjom, ten nuo tų tankų, jie kai pradėjo traiškyt tas mašinas. Jo, baisu buvo“, – įsijautęs kalbėjo įvykių liudininkas.
Oras tą dieną nedžiugino, tačiau Vladas tikino, kad tinkamai apsirengus, to visai nepastebėjo.
„Na, nesušalom baisiai, apsirengę buvom visi, šiek tiek prieš eidami išgėrėm su Nijole, Stasiu ir Petru, ir nuėjom prie bokšto, kur buvo tas šturmas. Snigo, na žinai, toks šaltis buvo, bet buvom apsirengę, visi kartu, iš karto aplink bokštą vaikščiojom, o žmonių gi daug, sakė žiūrėkit, kas su kareiviškais batais, čia jau reiškia persirengę tie. O visi čia panikoj, o tankas, tai mergaitei kojas sutraiškė...“, – įsijautęs pridūrė Vladas.
Kita įvykių liudininkė Jadvyga Bačiulienė, tą sausio 13-tąją taip pat prisimena ir oro sąlygų, taip pat nelinkusi sureikšminti, tiesa, po ištisų naktų budėjimo jos jai atrodė kur kas šaltesnės, nei kad buvo.
„Nebuvo labai šilta, buvome labai įsijautę į įvykius, oro nepastebėjome. Lakstėme, pagalbos ieškojome, nes žmonės šalia ir alpdavo. Taip pat ieškojome bintų, vandens sužeistiesiems. Ėjau ten kelias dienas. Per tas dienas ir snigo, ir pugos buvo, tai neprisimenu kurią dieną kas buvo, jausmas lyg buvo apie -10 laipsnių“, – kalbėjo Jadvyga.
Tuometė žiema buvo šilta
Tų metų žiema buvo labai švelni, rudeniška.
„Aš prisimenu, po ilgo tais metais vyravusio atšilimo prasidėjo lengvas atšalimas, apskritai, tada buvo labai švelni žiema. Stingdančios žiemos nebuvo. Kaip tik tomis lemtingomis dienomis buvo trumpalaikis atšalimas, gerai kad vėjas nebuvo štorminis. Žiemą apskritai nemalonu stovėti lauke, aišku, būtų koks minus 30 ištikęs, tai būtų praretėję tų žmonių, bet kadangi temperatūra stipriai negasdino, tai ir tie žmonės išstovėjo“,– kalbėjo klimatologas Gintautas Stankūnavičius.
