„Masinė vakcinacija Rusijoje prasidės „artimiausiais mėnesiais“, – žada Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Tačiau tai yra aptaki formuluotė, pažymima vokiečių leidinyje „Handelsblatt“. Vasarą pranešus džiugią žinią apie „Sputnik V“ atsiradimą, imunizacija turėjo būti pradėta dar spalio mėnesį. Apie tai ir apie „pirmąją pasaulyje vakciną nuo koronaviruso“ puolė skelbti aukštas pareigas užimantys Rusijos politikai.
Vėliau buvo kalbos apie lapkritį ar gruodį: „iki metų pabaigos bus pagaminta 3-8 mln. vakcinų“. Dabar N. Gamalejaus epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų instituto direktorius Aleksandras Gincburgas vakcinacijos data įvardijo kitų metų sausį ar vasarį. Jo teigimu, jau kitų metų pradžioje bus gaminama 5-6 mln. vakcinos dozių.
Dvi problemos: pasiskelbė per anksti ir gamybos pajėgumai
A. Gincburgo optimizmą gali aptemdyti kelios pagrindinės problemos: vasarą registruodama vakciną Maskva paprasčiausiai praleido trečiąją, esminę tyrimų fazę, vien tam, kad pasiskelbtų pasauline kovos su koronaviruso pandemija lydere. Tik dabar vyksta 40 tūkst. savanorių Rusijos ir Baltarusijoje tyrimai, o taip pat pradėti klinikiniai vakcinos tyrimai JAE, Indijoje, Venesueloje, Brazilijoje ir Egipte.
N. Gamalejaus centras neseniai paskelbė, kad „Sputnik V“ efektyvumas siekia 92 proc. Ši informacija buvo paviešinta praėjus kelioms dienoms po „Pfizer“ ir „Biontech“ vakcinos kūrėjų pranešimo, kad jų produkto efektyvumas siekia 90 proc. Tiesa, Rusijoje vis dažniau pasirodo pranešimai, kad vakcinos bandymuose dalyvavę asmenys užsikrėtė koronavirusu. Nėra aišku, buvo jie skiepyti ar gavo placebą, o tyrimo rezultatų rusai kol kas neviešina.
Antra problema – Rusija neturi galimybių pagaminti tiek vakcinų, kiek buvo suplanuota. Farmacininkai taip pat nerimauja, ar pavyks užtikrinti „vakcinos stabilumą“, tai yra vienodą visų ampulių kokybę, rašoma „Handelsblatt“.
Iš pradžių vakcina yra gaminama nedideliais kiekiais – bioreaktoriuje sukuriama apie 500 ml, o vėliau vakcinos kiekis turės būti padidintas iki dešimčių litrų. Tačiau tam reikia didelės talpos bioreaktoriai, o tokių Rusijoje nėra daug.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad V. Putinas kreipėsi pagalbos į Prancūzijos prezidentą F. Macroną. Lapkričio 7-ąją jie susiskambino, o pokalbio metu V. Putinas paklausė, ar Prancūzija galėtų padėti Rusijai masinėje vakcinos gamyboje. Teigiama, kad Prancūzijos prezidentas paprašė laiko pagalvoti ir pasitarti su vietos mokslininkais.
Rusija tikisi trečdalio rinkos
Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas mano, kad šalis gali užimti trečdalį besiformuojančios milijardinės vakcinos nuo koronaviruso rinkos. Tokias pat rusų galimybes yra numatęs ir JAV virusologas Anthony Fauci, pažymėjęs, kad „Biontech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina turi būti saugoma žemesnėje nei -70 laipsnių temperatūroje. Pasak eksperto, tai gali tapti iššūkiu neturtingos šalims. Rusų vakcina gali būti laikoma ir kambario temperatūroje.
Tačiau rusų „Sputnik“ gali susidurti su kita problema: Vakaruose į Rusijos produkciją apskritai žiūrima kritiškai. Mokslininkai jau išplatino perspėjimą neregistruoti medikamentų, kurie vėliau gali pasirodyti esantys neefektyvūs, o gal net ir pavojingi.
Kita vertus, dabar visus spaudžia laikas: antroji koronaviruso banga smogė tiek Vakarų šalims, tiek ir Rusijai. Pastarojoje kasdien fiksuojami nauji susirgimų rekordai. Oficialiais duomenimis, šalyje nuo koronaviruso mirė daugiau nei 32 tūkst. žmonių. Šalies regionuose, kiek nutolusiuose nuo Maskvos ir Sankt Peterburgo, medikai jau skelbia pavojų dėl perpildytų ligoninių ir inventoriaus trūkumo.
Maža to, beveik 95 proc. vakcinos efektyvumą sugebėjo išgauti ir „Moderna“ gamintojai iš JAV. Jų vakcinai nėra būtinas -70 laipsnių šaltis, kaip „Pfizer“. Todėl Rusijos laukia dar ilgas kelias įtikinant vartotojus, kad jų vakcina yra ne tik efektyvi, bet ir kažkuo geresnė už kitus gamintojus. Jau nekalbat apie tai, kad savo vakcinas skelbiasi sukūrusios ar dar kuriančios ir tokios šalys kaip Kinija ar Indija.
Daugiau apie vakciną žiūrėkite TV3 reportaže:
