Apie tai laidoje kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Antanas Valionis.
Kodėl Lietuvoje ir Lenkijoje skyrėsi informacija?
Kaip jūs suprantate, kodėl iš esmės svarbios sąjungininkės pateikia skirtingą informaciją?
A. Valionis: Žinote, prieš tai dar reikėtų pasakyti vieną argumentą. Ukrainos valdžia pripažino, jog tai jų dronas, ir atsiprašė Lietuvos dėl šio drono skrydžio. Taigi versija, jog jis galėjo kilti ar būti paleistas iš Lietuvos, šiuo atveju yra mažiausiai tikėtina. Galbūt jis buvo paleistas iš Ukrainos per Baltarusiją.
Natūralu, kad kaip tik tuo metu vyko didelės atakos prieš Peterburgą ir Leningrado sritį. Turbūt precedento neturintis ukrainiečių puolimas ir milžiniška sėkmė, kai buvo sudaužyti naftos terminalai, duomenų centrai ir taip toliau. Taigi dalis tų dronų, be jokios abejonės, buvo suklaidinti atsakomųjų priemonių ir nukreipti. Taip būna kiekvieną kartą.
Ir praėjusį kartą, kai prie Baltijos jūros, Peterburge, vyko dideli naftos terminalų puolimai, nemažai dronų pateko į Estiją, Suomijos teritorinius vandenis ir taip toliau. Nes iš kelių dešimčių dronų tik vienas ar du prasimuša pro rusų gynybos sistemas ir įvykdo savo užduotį. Sunku pasakyti, kur nusileidžia visi kiti, kai jie suklaidinami.
Antra klausimo pusė – kodėl Lenkija tai neigia, ignoruoja? Pripažinti, kad dronas praskrido Lenkiją, paskui Lietuvą ir kažkur Pasvalyje nukrito bei sudužo, rinkimų ir prezidento bei premjero priešpriešos fone, kai visi gali susilaukti milžiniškų atakų, turbūt sunkiau. Geriau interpretuoti, kad jo ten nebuvo.
Nors tai mažai tikėtina. Kiek šiuo metu rašo mūsų žiniasklaida, keičiamasi radarų duomenimis. Manau, gerai, jeigu radaruose bus rasta tikslių įrodymų, kad mes jį matėme. Kita vertus, esant tokiam debesuotumui ir rūkui, koks buvo vakar visą dieną, sąlygos stebėti ir aptikti droną buvo ypač sunkios.
Dėl to, kaip pranešama, pakilę lėktuvai, kurie galbūt turėjo susidoroti su tuo dronu, neturėjo vizualinio kontakto. Jeigu bus matoma, vadinasi, viskas gerai. Pirmas žingsnis tvarkoje – dronas matomas. O išsiaiškinti, kaip jis ten atsirado ir iš kur skrido, jau kita istorija.
Bet aš manyčiau, kad čia greičiau politinis aklumas ir nenoras pripažinti, jog tas dronas praskrido. O galbūt iš tikrųjų dėl blogo matomumo jis atskrido per Baltarusiją ir ten, kur yra trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos sienų susikirtimo taškas, galėjo būti šiek tiek kairiau ir atskristi per Baltarusiją. Tokios galimybės irgi neatmetu.
Ar lietuviai pakankamai komunikuoja su lenkais?
Gavus tokią informaciją, nori nenori kyla klausimas – ar lietuviai su lenkais pakankamai kalbasi? Juk ši itin jautri informacija viešumą pasiekė būtent iš Lenkijos gynybos ministerijos šaltinių.
A. Valionis: Mano nuomone, mes jau kurį laiką nepasikalbame, neturime nuolatinių kontaktų. Yra nuolatiniai kanalai, kažkada seniai sukurtos institucijos, strateginės partnerystės institutai, pasienio bendradarbiavimo komisijos, konkrečiai – bendradarbiavimo per sieną komisija, ir taip toliau. Bet iš tikrųjų, matyt, iki galo ir nepasikalbame.
Aš neatmetu tokios galimybės. Jeigu sprogdinami sandėliai su radijo elektronika Lenkijoje, Lietuvoje paskelbtas bandymas, kuris buvo demaskuotas, taip pat Bulgarijoje ir kitur, tai galbūt vietoje rastos ar atvykėlių hibridinio karo agentų grupės arba pavieniai asmenys galėtų mėginti paleisti tokį droną.
Bet tokiais atstumais skrendantys dronai yra atitinkamo dydžio. Matyt, juos atvežti į Lietuvą ir čia paleisti būtų sunkiau. Kita vertus, nuolat kritikos susilaukiantys Lietuvos ir Lenkijos politikai yra labai įsitempę ir kartais reaguoja nesantūriai, pernelyg aštriai.
Tiesiog nereikėtų bijoti. Kol kas vyksta visiškai naujas karo etapas, kuriame mes dar tik mokomės atpažinti ir suprasti, kuo šis karas skiriasi nuo ankstesnio. Gali susiklostyti įvairių situacijų, kurias tiesiog reikia pripažinti. Tai būtų pirmas žingsnis, kad jas galėtume šalinti, taisyti ir užtikrinti, jog jos nesikartotų.
Bet jeigu neigsime, ignoruosime, nesikalbėsime su kaimynais, kaip šiuo atveju lenkai gana įtemptos vidaus politinės situacijos fone, arba lietuviai, kurių valdančioji dauguma kritikuojama kitų partijų ir net pačių valdančiosios daugumos frakcijų atstovų, politikai įsitempia, kartais tampa nelankstūs ir patys sau stato barjerus, per kuriuos vėliau klupdami turi lipti.
Aš manyčiau, kad profesionalūs politikai to vengia ir gana nesunkiai išvengia. O puolami ir įsitempę mažiau patyrę politikai, deja, gali daryti klaidų.
Ar Trumpas stoja į Putino pusę?
Jungtinių Valstijų pozicija dabar, atrodytų, jau neginčytinai artimesnė Rusijai. Panašu, kad Trumpas įtikėjo, jog rusai pagaliau sėstų prie derybų stalo ir karas Ukrainoje baigtųsi. Kaip jūs stebite šią situaciją? Ar sakytumėte, kad šį kartą Trumpo retorikos karuselių nebebus ir jau galime teigti, jog jis aiškiau stoja į Putino, o ne Ukrainos pusę?
A. Valionis: Sunku pasakyti, ar nebus. Visada jų buvo, todėl sakyti, kad nebebus, matyt, būtų per drąsu. Jo viražai 180 laipsnių kampu į priešingą pusę yra labai dažni, taigi čia gali būti visko. Mes prisimename 2025 metų vasario konfliktą, po to – medaus mėnesį, labai šiltus susitikimus ir Trumpo pareiškimus, jog Ukraina gali laimėti šį karą.
O dabar vėl pasakyta, kad Ukraina negali laimėti šio karo. Tai kažkuo panašu į jo žodžius, kad Ukraina neturi kortų, kuriuos jis sakė 2025 metų vasarį. Bet dabar jo prašymai kitokie. Pasirodo, Ukraina turi kortų, ir Trumpas prašo kai kuriomis iš jų nežaisti – būtent neatakuoti naftos bazių, naftos perdirbimo įmonių ir terminalų.
Tačiau jo argumentas, jog tokiu būdu jis nori išlaikyti Rusiją derybose, ką parašė savo „Truth Social“ tinkle, rodo tik klaidingą jo supratimą apie derybas. Derybos prasidės tik tada, kai Rusija supras, jog karinėmis priemonėmis nieko negali pasiekti. Ukraina labai stengiasi, kad tai įvyktų kuo greičiau.
Tačiau Trumpas, suteikdamas Putinui „politinį stogą“, suteikdamas jam galimybę pardavinėti kurą, šiuo atveju dyzelinį kurą, ne tik Amerikai, bet ir Indijai bei kitiems, su kuriais jau susidarę prekybiniai tinklai, didina Rusijos pajamas ir stiprina jos įsitikinimą, jog galbūt Prancūzijoje, kur dabar vyksta dideli konfliktai, per rinkimus dabartinė valdančioji dauguma pralaimės, ateis Le Pen su savo partija, kuri jau deklaruoja, jog nutrauks paramą Ukrainai.
O pratempus, kabutėse, iki to laikotarpio, kai čia pradės keistis valdžios, po to Vokietijoje, galų gale pavyks palaužti Ukrainą. Šis Trumpo žingsnis tik sustiprina tokius Putino norus. Mano nuomone, jis nedidina taikos ar bent jau paliaubų tikimybės, bet ją tolina.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
