Išvadų projekte balsavimui pateikiamos alternatyvos – pripažinti ar nepripažinti, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą yra pagrįstas, konstatuoti ar nekonstatuoti, kad M.Bastys „šiurkščiai pažeidė priesaiką“, tačiau dėstomojoje dalyje daugiausiai kalbama apie parlamentaro galimai padarytus pažeidimus.
Išvadoje teigiama, kad M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai pernai metų spalį pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija „nuslėpė savo ryšius su (buvusiu KGB darbuotoju) Piotru Vojeika“.
Anot projekto, M.Bastys taip „nebūdamas iki galo sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę“.
Taip pat M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kai šiemet kovo 3 dieną Valstybės saugumo departamento apklausų metu bei kovą–balandį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo P.Vojeikos darbą KGB“.
Taip pat išvadoje teigiama, kad šiurkščiai sulaužė priesaiką, kad tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais. Anot išvados projekto, tokiu būdu jis padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus Lietuvoje, kurie buvo nukreipti į Lietuvos energetinės nepriklausomybės mažinimą, taip „pats veikdamas prieš Lietuvos pamatinį interesus stiprinti savo valstybės energetinę nepriklausomybę (...) ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Anot išvados projekto, Seimo NSGK bei specialiajai komisijai pradėjus darbą M.Bastys „bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus ir elgdamasis nesąžiningai siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais, siekė „nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu“.
„Elgdamasis nesąžiningai NSGK posėdyje neigė gavęs (tuometinio premjero) Algirdo Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales; elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko“, - rašoma projekte.
Išvados projekte teigiama, kad M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais „diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario bet ir Seimo kaip Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą, valstybės valdžią“, ir dėl to „yra pagrįstų abejonių dėl M.Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.
Apkalta M.Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju P.Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
M.Bastys tokius kaltinimus neigia, o apkaltos procesą vadina politiniu susidorojimu, apkaltos komisijos tyrimą teigia esant tendencingą. Priesaikos Seimo narys pabrėžia nesulaužęs.
