Kinijos ambasada Vilniuje nurodė, kad antradienį paskelbta ataskaita ir Lietuvos žvalgybų vadovų komentarai ją „šokiravo ir nustebino“.
„Reiškiame griežtą nepasitenkinimą ir tvirtą nepritarimą šiems nepagrįstiems kaltinimams. Kinija gerbia Lietuvos suverenitetą ir nacionalinį saugumą bei nesikiša į jos vidaus reikalus“, – rašoma ambasados komentare, atsiųstame BNS naujienų agentūrai.
Ambasada nurodė, kad Kinija nekelia Lietuvos saugumui jokios grėsmės.
„Absurdiška ir juokinga, kad Lietuvos žvalgybos ir saugumo tarnybos kliaujasi spėlionėmis ir įsivaizdavimais kurdamos nepagrįstus iškraipymus ir šmeiždamos Kinijos atstovybės, naujienų agentūros, kultūros institucijų, verslo įmonių ir darbuotojų įprastas funkcijas, ryšius ir verslo veiklą“, – rašoma komentare.
„Išvada apie vadinamąją „Kinijos žvalgybos grėsmę“ yra labai neprofesionali, neobjektyvi ir neatsakinga“, – nurodoma pareiškime.
Anot ambasados, Lietuvoje veikiančios Kinijos įmonės „siekia abipusiai naudingo bendradarbiavimo, laikosi vietos įstatymų ir yra naudingos vietos žmonėms“.
„Kinija ryžtingai priešinasi nuogirdoms ir naudojimuisi nepagrįstomis dingstimis, dėl saugumo sumetimų ir neturint įtikinamų įrodymų kenkiant įmonių teisėtam verslui“, – teigia ambasada.
Anot ambasados, Kinija tikisi „sąžiningos, atviros ir skaidrios aplinkos Kinijos bendrovėms investuoti, veikti ir bendradarbiauti Lietuvoje be jokių varžomųjų priemonių ir diskriminuojamos veiklos konkrečių bendrovių atžvilgiu“.
Tiria „Huawei“ riziką
Lietuvos žvalgyba antradienį perspėjo, kad šalyje vis aktyviau veikia Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.
Kinijos šnipinėjimą grėsme nacionaliniam saugumui Lietuvos tarnybos įvardijo pirmą kartą. Kasmetinę ataskaitą paskelbė dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
„Kinijos žvalgybos tarnybų keliama rizika pasiekė tą ribą, kai apie jas turi būti informuota ir mūsų visuomenė“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.
Jis patvirtino, jog buvo fiksuota konkrečių verbavimo atvejų.
Anot VSD vadovo, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.
D. Jauniškis ir karinės žvalgybos vadovas Remigijus Baltrėnas spaudos konferencijoje taip pat pažadėjo artimiausiu metu pateikti išvadas dėl rizikų, kurias kelia Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ ryšiai su Kinijos žvalgyba. Pačioje ataskaitoje „Huawei“ nėra minimas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad „augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje“.
Anot ataskaitos, Lietuvoje veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.
Dokumente teigiama, kad užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais.
Kinijos žvalgyba siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, rašoma ataskaitoje.
Anot Lietuvos institucijų, Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.
„Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ir įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma dokumente.
Ataskaitoje teigiama, kad Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus.
„Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – rašoma grėsmių vertinime.
Lietuvos institucijos prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.
Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika po Jungtinių Valstijų. Lietuvos ir Kinijos dvišaliai ryšiai nėra labai intensyvūs, šiuo metu daugiausia diskutuojama dėl galimų kinų investicijų į Klaipėdos uostą.
