Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Žurnalistų viena iš svarbiausių funkcijų – informuoti gyventojus. Geriau dešimt kartų žiniasklaidai perspėti, kad nukentėtų mažiau gyventojų, kad jie būtų informuoti ir žinotų. Pensijų kaupimo pinigų išviliojimas, siaučiantys sukčiai. Ką jūs matote ir kaip perspėtumėte gyventojus?
A. Avulis: Labai svarbu, kad žiniasklaidos priemonės daugiau ir plačiau paaiškintų apie atskirus atvejus. Kai kalbama abstrakčiai – tai žmonės nelabai įsidėmi, bet jei konkrečiai paaiškina, kaip viskas vyko, tuomet žmonės įsidėmi lengviau.
Vienintelis efektyviausias vaistas nuo to – nuolatinis kartojimas ir pasakojimas žmonėms, kad to nebūtų. Sukčiavimo atvejų daugėja, jie tobulėja, naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais. Gali kalbėti mano arba Jūsų žurnalisto balsu.
Tai reiškia, kad šiandien kiekvienam žmogui reikia būti ženkliai budresniam, mažiau pasitikėti. Kai kas nors kalba apie pinigus ir siūlo ką nors daryti su jūsų pinigais, tai siūlyčiau gana atsargiai ir rezervuotai į viską žiūrėti. Čia tinka patarlė – devynis kartus pamatuokim ir tik tada jau dėkime tuos pinigus ar kažkam atiduokime, investuokime.
Žiniasklaida gauna užklausų, dėl nutekintų Registro centro duomenų, juose ir žmonių NT duomenys, asmeniniai kiti duomenys. Ką turėtume perduoti žmonėms, ką svarbu žinoti?
A. Avulis: Norėčiau nuraminti. Gerai, kad daug kalbame, bet nereikėtų baimintis, nes ne tiek daug ko galima su tais duomenimis padaryti. Spekuliuoti jais galima, pavyzdžiui, prisiskambinus prisitatyti, kad neva banko darbuotojas, jūsų asmens kodas toks, gyvenate ten, toks adresas. Man esą dar reikia kelių detalių, pasakykite jas, ar atsiųsiu formą ir užpildykite.
Tokiais atvejais reikia įjungti atsargumo mechanizmą, ar to reikia, ar ne. Akivaizdu, kad tikriausiai visi gauname laiškų, gal geriau kartais ištrinti ir teisingą laišką nei užkliūti kokiam sukčiui ant kabliuko.
Nauja realybė ir žurnalistai turi daug darbo, daug skundų ir gyventojų laiškų. Atrodo, būtų galima dirbti tik su šiomis istorijomis, kaip apgaudinėja žmones. Kaip atpažinti sukčių pinkles, su kuo susiduria bankai ir jų darbuotojai, ką girdite?
I. Genytė-Pikčienė: reikia specialistų klausti, ką daryti, kad dar labiau užbėgtume tam už akių. Matėme ir Lietuvos banko kompaniją labai įtikinamą. Visi kredito sistemos dalyviai šiuo klausimu informuoja žmones, stengiasi įspėti ir pateikia konkrečius pavyzdžius, kokios gali būti žabangos, kurios tyko gyventojų kiekvieame posūkyje.
Tas progresavimas vyksta ir tai pasako, kad tikriausiai ir kiekvienam iš mūsų reikia rūpintis savo kibernetiniu atsparumu, prafiltruoti savo sąsajas su socialiniais tinklais, informaciniu lauku. Kritinis mąstymas yra pagrindinis receptas, kurį reikia nuolat tvirtinti, išlikti aktyviems ir neužsiliūliuoti tame supratime, kad manęs tikrai neišdurs. Kiekvienas esame rizikos zonoje.
Geriausiai visuomet tikrinti oficialiose priemonėse, oficialiose žiniasklaidos šaltiniuose, ką skelbia žurnalistai, kur patikrinta informacija.
Būsto kainos Lietuvoje kyla: įperkamumas jau suprastėjęs
Kaip manote, ar dabartinė NT situacija negali pasikeisti?
I. Genytė-Pikčienė: Sukaupto turto statistika rodo, jog mažai tikėtina, kad įtaka bus apčiuopiama ir pakeis nekilnojamojo turto rinkos dėsningumus, kita vertus, žala jau padaryta. Matome, kad būstas įvairiais vertinimais yra nuo 13 iki 16 proc. brangesnis nei praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu, o įperkamumas suprastėjęs. Šiemet rinka išlieka pakankamai aktyvi.
Remiantis Registrų centro duomenimis, pirmuosius 4 mėnesius rinkos aktyvumas buvo toks pat, kaip ir praėjusiais metais, gegužės mėnesio duomenų kol kas neturime. Situaciją atidžiai stebėsime ir toliau, tačiau, žvelgiant į bendras makroekonomines aplinkybes, išorinius veiksnius, pinigų rinką ir palūkanų normų tendencijas, matyti, kad kaupiasi vėsinantys veiksniai. Tie laikini rinkos disbalansai po truputį turėtų mažėti, prie to prisidės ir didesnė būsto pasiūla kaistančioje Vilniaus rinkoje.
Pastebime, kad į Hormūzo sąsiaurio blokadą sureagavo tarpbankinė palūkanų normų rinka – palūkanų normos išaugo, nors Europos Centrinis Bankas savo pinigų politikos trajektorijos nepakeitė.
Finansų rinkų dalyvių lūkesčiais, pirmasis palūkanų normų didinimas turėtų įvykti ateinančią savaitę. Taigi tarpbankinė palūkanų norma savo vėsinantį darbą jau atlieka. Be to, gyventojų finansinei gerovei kyla naujų iššūkių: degalų brangimas ir neapibrėžtumas dėl tolesnės infliacijos raidos verčia žmones susimąstyti, ar tai tinkamas metas priimti didelius finansinius sprendimus, prisideda ir paaštrėjusios geopolitinės rizikos. Šie vėsinantys signalai rodo, kad ateinančiais mėnesiais ir rudenį rinkos įkarštis turėtų atlėgti.
Užsiminėte ir apie Europos Centrinio Banko pranešimus. Svarstoma, kad palūkanų norma gali būti didinama 2 kartus. Kaip prognozuojate, ar taip nutiks ir ar tai gali stipriai pakeisti nekilnojamojo turto rinką?
I. Genytė-Pikčienė: Tai nėra paslaptis. Vertinant palūkanų normų ateities sandorius ir tarpbankines palūkanų normas, matome, kad rinkos įskaičiuoja 2 Europos Centrinio Banko žingsnius, didinant normą po 25 bazinius punktus. Tikimybė, kad tai įvyks dar šiemet, yra nemaža.
Viena vertus, tai yra pinigų politikos griežtinimas. Kita vertus, Europos Centrinis Bankas labai atidžiai stebės ekonomikos dinamiką eurozonoje. Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo išlaikyti neutralią pinigų politiką, todėl į tai gali būti atsižvelgta.
Verta prisiminti ir paskutinį palūkanų normų didinimą, kuomet jos išaugo itin nereikšmingai. Rinkos kol kas didelių šuolių nesitiki ir mano, kad tai bus pakankamai nuosaiki reakcija į šį infliacijos šoką.
Ar kainų augimas yra tik Vilniaus, ar visos Lietuvos problema?
A. Avulis: Iš esmės tai visos Lietuvos problema, tačiau Vilnius sudaro daugiau nei pusę visos rinkos. Vilniaus mieste ir regione sukoncentruota pramonė, paslaugos ir finansai, todėl čia susiformuoja didžiausia paklausa. Negalint šios paklausos patenkinti, kainos neišvengiamai kyla.
Avulis: 2008 metų krizė neturėtų pasikartoti
Ką jūs prognozuojate nekilnojamojo turto rinkai?
A. Avulis: Manau, kad su nekilnojamojo turto rinka viskas bus gerai. Analizuodami 2008–2009 metų krizę, matome skirtumų. Tuomet rinkoje taip pat buvo pinigų perteklius, susiformavo burbulas ir jis sprogo, tačiau tas burbulas susidarė dėl neatsakingos bankų politikos, dalijant paskolas.
Dabar situacija kita: bankai griežtai vertina rizikas, o projektai dažniausiai finansuojami privačių asmenų ar fondų lėšomis. Griūties neturėtų būti. Žinoma, dabartinis pakilimas negali tęstis labai ilgai. Prognozuojama, kad antrojoje metų pusėje rinka po truputį nurims, o kitais metais bus dar ramesnė. Dideliems sukrėtimams prielaidų kol kas nėra.
Indre, kokia situacija laukia Lietuvos, ar tikrai reikės susiveržti diržus ir koks bus tas ruduo bei žiema?
I. Genytė-Pikčienė: Įdomu, kurie ekonomistai ragina veržtis diržus, nes kol kas vadinamojo švelnaus nusileidimo scenarijui pamatas yra tvirtas. Lietuvai sėkmingai sekasi tvarkytis. Nors turime intensyvesnio vartojimo epizodą, ekonomikos augimą lemia ne tik tai. Matome viešąsias ir su gynyba susijusias investicijas, kurios tęsis ir kitais metais.
Pramonė pastaraisiais mėnesiais taip pat demonstruoja gerus rezultatus, išlikdama konkurencinga net ir padidėjusių sąnaudų bei infliacijos aplinkoje. II-osios pensijų pakopos lėšų grąžinimą galima vertinti kaip antiinfliacinį skydą.
Gyventojai turės lėšų padengti išaugusias išlaidas, o tai trumpuoju laikotarpiu veiks kaip buferis. Ilguoju laikotarpiu vis dar lieka pensijų sistemos struktūros problema. Norėtųsi, kad gyventojai labiau diversifikuotų savo lėšas, nes laikyti pinigus vien atsiskaitomosiose sąskaitose, esant infliacijai, nėra efektyvu.
Kada baigsis išmokos iš II-osios pensijų pakopos ir kada, remiantis prognozėmis, sulėtės vartojimas?
I. Genytė-Pikčienė: Pagrindinė banga, tikėtina, įvyks šiemet. Galimas paūmėjimas prieš pat užsidarant šiam galimybių langui. Viskas priklausys nuo bendrų ekonominių aplinkybių ir finansų rinkų situacijos.
Dėl esamo neapibrėžtumo dalis gyventojų neskuba priimti sprendimų ir laukia didesnio aiškumo, tačiau šiemet turėsime vienkartinį stimulą, kuris padidins ekonomikos augimo tempus ir kompensuos nepalankias tendencijas, susijusias su energetiniu šoku.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
