Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Šiauliečiai prisipažįsta dar neskubantys investuoti ar išleisti iš antros pakopos atgautų pinigų. Nors energetinės krizės paskatinta infliacija kone kas mėnesį mažina pinigų vertę, žmonėms sunku apsispręsti, kaip naudingai atsiimtus pinigus panaudoti.
„Ne, ištaškyti nespėjome“, – juokėsi vyras.
„Turiu paskolą, galvojau grąžinti, bet palūkanos nedidelės, neapsimoka, ir kol kas nieko nedarau“, – sakė moteris.
„Kol kas nėra konkrečių planų, bus matyti“, – minėjo gyventoja.
„Ateičiai laiko, pasidėti nori, gal prireiks pinigėlių“, – svarstė moteris.
Per pirmąjį pasitraukimo iš 2 pakopos etapą pavasarį, šia galimybe suskubo pasinaudoti 600 tūkst. dalyvių ir į savo sąskaitas gavo beveik 3 mlrd. eurų. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, atsiėmę 2 pakopos pinigus, lietuviai šeštadalį jų– apie pusę milijardo eurų, jau išleido, o dar 0,5 mlrd. € skirs padengti paskolas ar pirks NT.
Dar tiek pat, ekonomistas mano, gali išleisti kiek vėliau, o iš likusių 1,5 mlrd. investuos tik dalį, tad apie 2 mlrd. € gali tiesiog likti sąskaitose. Šie milijardai eurų papildys jau ir prieš pirmąją pinigų iš 2 pakopos atsiėmimo bangą lietuvių einamosiose sąskaitose bankuose laikytus 20 mlrd. eurų.
Tarptautinio valiutos fondo atstovai apgailestauja, kad į jų perspėjimus nekeisti 2 pensijų pakopos, valdantieji neatsižvelgė.
„Aš asmeniškai čia nematau jokios reformos, tai antireforma. Bet kokie žingsniai, kurie mažina pensijas atietyje, yra problema. Fondas turi savo nuomonę, tikria mato problemą“, – minėjo Tarptautinio valiutos fondo atstovas Vitas Vasiliauskas.
„Antrosios pensijų pakopos pastarieji pakeitimai gali sumažinti pensijų pakeitimo normą ir padidinti spaudimą šalies finansams ateityje“, – sakė Tarptautinio valiutos fondo atstovė Kazuko Širono.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo lieutvių einamosiose sąskaitose laikomus daugiau nei 20 mlrd. eurų panaudoti naudingiau tiek patiems gyventojams, tiek ir Lietuvos valstybės projektams, kad tektų mažiau skolinis iš užsienio. Tačiau projekte yra ir ribojimų – indėlis negalės viršyti 2,5 tūkst. eurų, o palūkanos bus susietos su bazinėmis Europos centrinio banko normomis, ir neviršys 3 proc.
„Šioje vietoje yra balansuojami nacionalinio plėtros banko tikslai, kad šias lėšas galėtų efektyviai ir saugiai investuoti, balansuojamos galimybės šias lėšas priimti nacionaliniame plėtros banke. Ir kad išliktų galimybės mažesnių pajamų gavėjams, kad tam tikra visuomet laikoma lėšų suma sąskaitose, kad už ją būtų gaunamos palūkanos“, – pasakojo Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus, pritaria, kad už metines iki 3 proc. palūkanas gyventojai galėtų per nacionalinį plėtros banką ILTE savo pinigus paskolinti Lietuvos valstybiniams projektams.
„Pirmiausia kredito įstaiga turi nuspręsti dalyvauti šioje schemoje, jei dalyvauja, tada žmogus gali nuspręsti, nori ar ne dalyvauti. Noriu paneigti bet kokias kalbas, kad čia gali būti kažkokie nusavinimai. Tai tiesiog dar viena indėlio sąskaita, už kurią žmogus einamojoje sąskaitoje dabar negauna palūkanų, iš žmogaus perspektyvos tai yra galimybė gauti palūkanas už lėšas einamojoje sąskaitoje. Tu pats pasirinkti – nori ar nenori“, – aiškino Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus
Tačiau finansų ministras sako, kad prezidento projektą dar reikia koreguoti.
„Jie prezidento šis siūlymas, mechanizmas vystytųsi, būtų ptvirtintas kaip geras ir įsigaliotų, būtų dar viena galimybė. Bet yra nemažai dalykų, dėl kurių reikia sutarti, sukonstruoti mechanizmą“, – kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas
Prezidentūra viliasi, kad pasinaudoję jos siūloma pinigų sąskaitose skolinimo naujove lietuviai galėtų įdarbinti bent 1 mlrd. €. iš daugiau nei 20 mlrd., šiuo metu esančių einamosiose sąskaitose bankuose.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
